Iš pagrindinių maisto produktų importuojame apie 90 proc. aliejaus, 60 proc. daržovių ir 53 proc. kiaulienos. Pienu, grūdais ar kiaušiniais ne tik apsirūpiname patys, bet ir daug eksportuojame.

Tyrimai rodo, kad lietuviai, rinkdamiesi maisto produktus, linksta prie lietuviškų. Savoje šalyje gaminti produktai pirkėjams atrodo šviežesni, sveikesni ir natūralesni. Vis dėlto ne visada lietuviška prekė pirkėjui lengvai prieinama.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys tvirtina, kad bene daugiausiai iš pagrindinių maisto produktų importuojame kiaulienos. Kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas apskaičiavo, kad 2009 m. importavome net 65 proc. visos suvartojamos kiaulienos, o 2010 m. – 53 proc.

Pernai iš užsienio, daugiausia Lenkijos, kiaulienos įsivežėme mažiau, nes dėl Rusijos įvestų muitų krito lietuviškų kiaulių eksportas į šią šalį.

“Tokią tendenciją vertinu neigiamai, nes Lietuva prieš 20 metų užsiaugindavo kiaulių tiek, kad ir patiems užtekdavo, ir dar du trečdalius eksportuodavome. Atgavus nepriklausomybę kiaulių užtekdavo, bet pamažu šiuos gyvulius auginti pasidarė nepopuliarus verslas ir po truputį pradėjome kiaules importuoti, o ne eksportuoti”, – liūdnai konstatuoja A.Gapšys. Auginamų kiaulių Lietuvoje mažėjo nuo nepriklausomybės atgavimo – 1991 m. lietuviai užaugino 2,73 mln. kiaulių per metus, 1994 – 1,3 mln., o 2009 m. – jau tik 923 tūkst.

Anot A.Gapšio, taip nutiko, nes kiaulių augintojų verslas susiduria su įvairiomis kliūtimis – griežtinami aplinkosaugos reikalavimai, kiaulių augintojams neskiriama tiesioginių ES išmokų. Be to, prieš didelių kiaulių fermų plėtrą smarkiai kovoja žalieji, teigiantys, kad didieji gyvulių kompleksai labai teršia aplinką.

Kiaulienos importas į Lietuvą pradėjo didėti nuo 2006 m. Dar viena šią tendenciją paskatinusi priežastis – įsivežti kiaulieną neretai pigiau. A.Baravykas vardijo, kad pigiau kiaulieną užaugina lenkai, vokiečiai, belgai. “Mes iš jų daugiausiai atsivežame kiaulienos, o kodėl jie užaugina pigiau? Drįstu teigti, kad todėl, jog ūkiai gauna tiesiogines išmokas, o mūsų kiaulininkystės ūkio parama nepasiekia”, – svarsto A.Baravykas. Dėl didėjančio importuotos kiaulienos kiekio ne visada lietuviškos mėsos pavyksta nusipirkti ne tik turguose, bet ir prekybos centruose.

“Lietuviškos kiaulienos kiekį mūsų rinkoje mažina ir tai, kad rusai jau treti metai iš eilės perka mūsų kiaules, o mes užleidžiame savo rinką kitų šalių kiaulienai. Eksportas – sveikintinas dalykas, bet mes turėtume didinti kiaulių skaičių – tiek eksportui, tiek savo poreikiams užtikrinti, o ne užpildyti rinką įvežtine produkcija”, – mano A.Gapšys.

Tokios pat nuomonės laikosi ir A.Baravykas, įsitikinęs, kad augindami daugiau kiaulių lietuviai sukurtų ir daugiau naujų darbo vietų. “Tūkstančiui užaugintų kiaulių tenka penkios šešios darbo vietos – prie kiaulių auginimo, skerdimo, perdirbimo, transportavimo, prekybos. Įvežamas į Lietuvą kiaulienos kiekis atitinka milijoną kiaulių, tad tiek užaugindami įdarbintume penkis šešis tūkstančius žmonių, suvartotume 400 tūkst. tonų grūdų”, – ekonominę naudą šaliai skaičiavo Kiaulių augintojų asociacijos direktorius.

Tuo tarpu ekonomistai problemų dėl didėjančio maisto produktų importo nemato. “Kiekvienoje šalyje reikia gaminti tai, kas labiausiai apsimoka ir prekiauti su kitomis šalimis. Nereikia siekti ar norėti šalyje pasigaminti viską ir nieko neimportuoti. Jei tam tikrus produktus apsimoka labiau auginti, pavyzdžiui, šiltesnio klimato šalyse, tai nenuostabu, kad į Lietuvą jie yra importuojami. Prekiaudamos šalys gali specializuotis, efektyviau gaminti ir išnaudoti santykinį pranašumą”, – komentuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Žilvinas Šilėnas.

Tokiai nuomonei pritaria ir SEB banko analitikė Vilija Tauraitė: “Žiūrint iš ekonominio taško, prekės juda ten, kur galima uždirbti daugiau. Jei gamintojui pelningiau grūdus ar kitą produkciją parduoti užsienyje, jis tą ir darys. Jei tiekėjas mato, kad gali importuoti pigiau ir pasiūlyti pigesnę prekę vartotojui ar gauti didesnę pelno maržą, natūralu, kad jis importuoja produkciją.”

Kita vertus, anot ekonomistės, vertinant produkto kokybę ir sveikatos kriterijų, naudingiau, kad daugiau maisto produktų būtų gaminama Lietuvoje – tokiu atveju vežant arčiau reikia naudoti mažiau cheminių konservavimo priemonių.

Aliejų spaudžia tik viena bendrovė

Daug į Lietuvą įsivežti tenka neišplėtotų pramonės šakų produkcijos. Štai Lietuvos prekybos tinklų lentynose daugiausiai rikiuojasi atvežtinis užsienio gamintojų aliejus, o lietuvišką aliejų šiuo metu šalyje spaudžia vienintelė įmonė “SV Obeliai”. Bendrovės direktorius Kęstutis Paškevičius informavo, kad jų produkcija Lietuvoje užima tik 10–15 proc. rinkos.

“Iš aliejinių kultūrų auginame tik rapsus, tačiau didelė derliaus dalis panaudojama biokurui gaminti. Prieš 15 metų turėjome “Obelių” gamyklą, ji neatlaikė importo konkurencijos ir bankrutavo. Aliejaus pramonės neturime, nes ir žaliavos nelabai yra”, – primena A.Gapšys. Mūsų klimatinės sąlygos nepalankios kitoms kultūroms, iš kurių gaminamas aliejus, auginti – sojoms, saulėgrąžoms, alyvuogėms. Tad konkuruoti su šiuos išteklius turinčiais europiečiais sudėtinga.

Didžiąją dalį importuojame ir grikių ar kakavos. Nemažą dalį suvalgome importuotų daržovių ir vaisių, nes mūsų klimatinės sąlygos neleidžia užsiauginti nei didelės jų įvairovės, nei visam sezonui. 2009 m. importavome apie 48 proc. daržovių, o 2010 m. per 10 mėn. – 60 proc. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos prezidentė Zofija Cironkienė skaičiuoja, kad įsivežame ne tik rečiau vartojamas daržoves, bet ir apie 90 proc. pomidorų bei agurkų. “Šiltnaminę daržininkystę Lietuvoje visiškai sužlugdė pabrangusi energetika. Šių daržovių tapo pigiau tsivežti iš, pavyzdžiui, Maroko”, – komentuoja Z.Cironkienė.

Šiemet Lietuvoje sparčiai senka ir tradicinių daržovių atsargos, nes jau antrus metus iš Lietuvos ūkininkų masiškai daržovės vežamos į Rusiją. Z.Cironkienė informavo, kad mažiausiai likę kopūstų atsargų. “Eksportui kopūstų nebeturime, likę tik tiekimui į Lietuvos prekybos tinklus. Manome, kad labai nesišvaistant, lietuviškų kopūstų užteks iki kovo vidurio. Šiuo metu masiškai į Rusiją vežamos ir bulvės – jų atsargų Lietuvoje turėtų užtekti iki balandžio”, – vardija Z.Cironkienė.

Importuotos paukštienos suvalgome apie trečdalį

Mažiausiai importuoja, o daugiausiai eksportuoja Lietuvoje tradiciškai stiprūs paukštininkystės ir pienininkystės sektoriai. Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis pranešė, kad 2009 m. suvalgėme apie 32 proc. importuotos paukštienos, o 2010 m. per 10 mėn. – 30 proc. Tokia įvežamos paukštienos dalis nusistovėjusi jau keletą metų. Gera tendencija, kad Lietuvos gamintojai daugiau eksportuoja paukštienos nei įsiveža: 2010 m. per 10 mėn. importuota 16,9 tūkst. tonų paukštienos, o eksportuota – 19,3 tūkst. tonų.

“Šiame sektoriuje vyksta persiskirstymas – europiečiai labiau perka brangesnes paukštienos dalis, tokias kaip krūtinėlė, o mes įsivežame jau antrarūšes, mažiau Europoje vartojamas dalis – šauneles, sparnelius, broilerius”, – aiškina A.Gapšys.

Didžioji dalis paukštienos, kaip ir kiaulienos, mus pasiekia iš Lenkijos. Tiesa, nors lenkiška mėsa Lietuvoje asocijuojasi su bloga kokybe, ekspertai mano, kad dėl to kaltinti reikėtų ne lenkus. “Ne lenkai prastą kiaulieną augina, o tiekėjai stengiasi atvežti kuo pigesnės produkcijos ir parduoti kuo brangiau. Jei atvežtų gerą lenkišką produkciją, nuo lietuviškosios ji nesiskirtų”, – įsitikinęs A.Gapšys.

Jautienos ir pieno produktų daugiausiai suvalgome lietuviškų. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, jautienos mes užsiauginame dvigubai daugiau nei reikia mūsų vidaus poreikiams. “Pusę pagamintos jautienos eksportuojame, o įvežama labai nedaug. Šiemet perdirbėjai šiek tiek gyvulių skerdimui importuoja, nes anksčiau lietuviai eksportuodavo tik jautieną, o dabar turkai pradėjo aktyviai gyvus galvijus vežtis iš Lietuvos”, – pasakoja A.Gabšys.

Panašus vaizdas ir pieno sektoriuje. Pasirodo, esame tarp 20 pasaulio šalių, kurios eksportuoja daugiausiai pieno produktų. Pieno Lietuvoje primelžiama maždaug 1,8 mln. tonų per metus, suvartojama 1,1 mln. tonų pieno produktų, tad visas perteklius eksportuojamas. “Praktiškai pieno mes turime du kartus daugiau, nei patys suvartojame, o įsivežame vos ne penkis kartus mažiau, nei eksportuojame”, – lygina Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto darbuotojas. Pieno produktų importas sudaro apie 20 proc. suvartojamo kiekio. Panaši situacija ir dėl grūdų – užsiauginame du kartus daugiau, nei mums reikia, o įsivežame tik apie 10 proc.