Biudžetas
Valstybės biudžetas skylėtas kaip rėtis
Už vieno objekto statybą valdininkai sugeba permokėti šimtus tūkstančių, o objektų juk taip pat šimtai. Visur statybos darbai atpigę, bet valstybės objektuose permokėta net už elementarų plytelių klojimą
Valdininkai ir toliau dosniai dalija mokesčių mokėtojų pinigus, neskirdami, kuo valstybės tarnyba skiriasi nuo automobilių plovyklos ar privataus klubo.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) reakcija į Valstybės kontrolės išvadas – stulbinama. VRM automobilių ūkio atstovas į TV kamerą nuoširdžiai aiškina, kad būtų neprotinga turint automobilių plovyklą jos nepanaudoti komerciniams tikslams. Kaip, beje, ir automobilius, kitą turtą.
Dar kurioziškesnė situacija, kai biudžeto milijonai naudojami įvairioms programoms, siekiant kažką pagerinti, paskatinti ir pan., tačiau nenurodant konkrečių to gerėjimo pamatavimo rodiklių. Arba, pavyzdžiui, už vieno objekto statybą valdininkai sugeba permokėti šimtus tūkstančių, o objektų juk taip pat šimtai.
Aiškintis, kad visos blogybės – ankstesnės valdžios palikimas, nebegalima, nes ir naujoji valdžia jau artėja prie kadencijos pusiaukelės. Raportuojama, kad 2011 m. biudžetas bus, nors, kaip ir šiemet, pokuklis, bet modernus.
Pirmiau, nei gaus biudžeto eilutę su jiems skirtais asignavimais, ministrai turės pateikti prioritetus su pamatuojamais rezultatais. Tačiau vien faktas, jog ministerijos pirmuoju biudžeto “dubliu” bandė sau pasirūpinti 4 mlrd. Lt daugiau nei šių metų biudžete, rodo, kad nors idėjos modernios, tačiau jų vykdytojai senamadiški ir nenusiteikę lengvai pasiduoti. Tą patvirtina ir naujausi valstybės kontrolierių bei ekspertų tyrimai.
VRM nuomoja patalpas, vežioja krovinius
Vidaus reikalų ministerija, atsakinga už valstybės valdymo reformas, pati reformuotis, atrodo, nenori. Štai praėjusią savaitę valstybės auditoriai stebėjosi, kaip gali būti, kad VRM daugiau kaip dešimtmetį veikia dvi specialios įstaigos turtui (jo vertė – 390 mln. Lt) valdyti, jose pernai dirbo 176 darbuotojai, kurių išlaikymas mokesčių mokėtojams kainavo 5,1 mln. Lt. Tačiau pačioje ministerijoje ir dar vienuolikoje kitų jos įstaigų su turto valdymo klausimais iš dalies dirba dar vos ne antra tiek – apie 150 darbuotojų.
O VRM automobilių ūkyje vis dar nesuvokiama, kad valstybės tarnyba nėra komercinė institucija ir neturėtų vežioti keleivių bei krovinių, remontuoti ir plauti transporto priemonių. Net valstybės kontrolieriams buvo nelengva susivokti, kaip patikrinti, ar efektyviai naudojamos biudžeto lėšos, nes asignavimai policijai ir ministerijai skiriami atskirai, tačiau autotransportą centralizuotai valdo VRM automobilių ūkis.
Pertvarkyti šios įstaigos darbą ir jos finansavimą Valstybės kontrolė ministerijai buvo nurodžiusi jau 2005-aisiais, tačiau viskas liko po senovei. O kainuoja jos kasmet daugiau. Valstybės auditorių skaičiavimais, išlaidos, susijusios su transporto valdymo organizavimu, vienam kilometrui pernai, palyginti su 2008 m., išaugo 14 ct ir pasiekė 65 ct, t.y. 1,4 karto daugiau nei grynosios transporto ridos išlaidos. Kur užteks lėšų degalamas, jei didesnė dalis išlaidų tenka biurokratiniam administravimui.
Su transporto valdymo organizavimu susijusios išlaidos, skaičiuojant vienam kilometrui, Vidaus reikalų ministerijoje 1,4 karto didesnės nei grynosios transporto ridos
Švelniai tariant, keistai VRM bei jos įstaigos valdo ir 114 mln. Lt vertės nekilnojamąjį turtą. 17,5 proc. valdomų patalpų jie perdavę kitoms įstaigoms, tačiau VRM patalpas ir nuomojasi. Štai 364,4 kv. m patalpas ji išsinuomojusi iš Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos, o pati pagal panaudos sutartis ar nuomos sutartis atidavusi 21,1 tūkst. kv. m patalpų. Valstybės kontrolė dar 2008 m. nustatė, kad, pavyzdžiui, Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmams perduota panaudai 7,7 tūkst. kv. m, bet rūmai jas nuomoja tretiesiems asmenims. Tai pažeidžia galiojančius įstatymus, bet sutartis lig šiol nenutraukta.
Daugiau kaip 1,1 tūkst. kv. m patalpų VRM visai nenaudoja. Pavyzdžiui, už išsinuomotas patalpas Senamiestyje, Pilies g., VRM moka 2,2 tūkst. Lt nuomos mokestį ir dar komunalinius mokesčius. Nuo pernai gruodžio iki šių metų gegužės, kai patalpos buvo nenaudojamos, mokesčių mokėtojams tai atsiėjo 15,8 tūkst. Lt.
Amžino finansavimo garantija
Dar skylėtesnis biudžeto rėtis įvairioms programoms. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliktoje dviejų tokių programų (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomos Jaunimo politikos įgyvendinimo ir Sveikatos apsaugos ministerijos – Visuomenės sveikatos stiprinimo) analizėje prieita prie, atrodytų, elementarios išvados: programų tikslai, uždaviniai ir priemonės turėtų būti aiškiai suformuluoti ir aptarti biudžeto programų planavimo stadijoje, o pasiekus užsibrėžtą tikslą programa turėtų būti baigiama. LLRI ekspertė Kaetana Leontjeva klausia: kaip galima pamatuoti, jei tikslai – “plėsti” ar “ugdyti”? Toks abstraktus programos tikslas garantuoja neišsenkamą biudžeto pinigų upelį ir užtikrina, kad programa niekada nebus įgyvendinta, todėl niekada negali būti baigta.
Štai K.Leontjevą stebina programos tikslas – “sudaryti sąlygas jaunimui būti aktyvia visuomenės dalimi, plėtojant jaunimo politiką tarptautiniu, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis”. Kuo remiantis daroma prielaida, kad jaunimas buvo neaktyvus? Kokios lėšos gali užtikrinti, kad jaunimas būtų aktyvus? Programos vykdytojai džiaugiasi, kad konferencijų rengimo planus pernai pavyko viršyti 30 proc., tačiau ar tai jaunimo aktyvumo parametras?
Vienas iš nedaugelio konkretesnių programos kriterijų, rodančių programos naudą visuomenei, – kiek jaunimo dalyvavo vykdomose programose ir projektuose. Tačiau pernai pavyko pasiekti tik tris ketvirtadalius planuoto skaičiaus, nors jis ir taip buvo maždaug trečdaliu menkesnis nei prieš metus.
LLRI taikliai pastebėjo, kad, keičiantis padėčiai šalyje, programoje nė žodžiu neužsimenama apie tokių aktualių problemų, kaip jaunimo nedarbas ir emigracija, sprendimą, nors tai galėtų būti labai konkrečiai pamatuojamas rodiklis vertinant, ar biudžeto pinigai leidžiami pačioms aktualiausioms šiandien jaunimo problemoms spręsti.
2006–2009 m. Jaunimo politikos programai išleista 15,2 mln. Lt, šiais metais patvirtinti 1,7 mln. Lt asignavimai.
“Vykdyti”, “plėsti”, “ugdyti” – tokie uždaviniai mirga Visuomenės sveikatos stiprinimo programoje, kurią vykdo Sveikatos apsaugos ministerija. 2006–2009 m. jai išleista 177,1 mln., šiemet skirta 18,9 mln. Lt.
Jaunimo programos tikslas – “sudaryti sąlygas jaunimui būti aktyvia visuomenės dalimi”, tačiau nė žodžiu neužsimenama apie tokias problemas, kaip jaunimo nedarbas ir emigracija
K.Leontjevos nuomone, dalis Visuomenės sveikatos stiprinimo programos priemonių net prieštarauja vienos kitoms. Vienas programos tikslų – gerinti sąlygas verslui mažinant biurokratinę naštą, tačiau tuo pat metu kuriami nauji teisės aktai ir reikalavimai.
LLRI pastebi, kad programų rezultatai ir joms skirti asignavimai nesusiję. Nėra ir prioritetų sekos. LLRI siūlo programoms priskirti prioritetus nuo itin iki mažiau svarbios, o nesurenkant biudžeto lėšų mažiau svarbių programų turėtų būti automatiškai atsisakoma.
Visur statyba pigo, valdiškų objektų – brango
Valstybė nemoka susiskaičiuoti net to, kiek kainuoja elementarus plytelių klojimas. Kaip išaiškino Valstybės kontrolė, Šiaulių apskrities viršininko administracija, įgyvendindama investicinį projektą – Moters ir vaiko klinikos statybą ir įrengimą – rangos sutarties vertę išpūtė 1,7 mln. Lt. Keista, kad pernai, kai statybos darbai ir medžiagos pigo, valdininkai už keraminių grindų plytelių klojimą permokėjo 94 tūkst., už sienų ir lubų dažymą – dar beveik 150 tūkst., iš viso už darbus sumokėjo 278 tūkst. Lt daugiau, nei buvo suderėta sutartyse.
Sąrašą galima būtų tęsti ir toliau. Štai Vilniaus rajono savivaldybė irgi taškėsi biudžeto tūkstančiais, skirtais Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo vidurinės mokyklos pastatui statyti. Kaip nustatė Valstybės kontrolė, netaikant nustatytos pirkimo tvarkos įsigyti papildomi 333 tūkst. Lt vertės darbai, statybos rangos sutartyje 755 tūkst. Lt įrenginių išlaidoms ir užsakovo rezervui nenustatytos kainodaros taisyklės, nenurodyti perkami įrenginiai ir jų kiekis. Atsižvelgiant į statybos kainų indeksus, 2009 m. atliktų statybos darbų kaina galėjo būti iki 195 tūkst. Lt mažesnė.
Galima būtų sakyti, kad tai nemalonios išimtys. Deja, tai greičiau norma.
Taupumas neadekvatus išlaidumui
Tuo metu valdininkai verkia, kad valstybės institucijos vos galą su galu suduria. Pavyzdžiui, Seimo opozicijos lyderis “darbietis” Vytautas Gapšys ironizavo, kad rezervų dar sutaupyti rasti tikrai sudėtinga, nebent Seimas atsisakytų vandens, elektros, nuotekų.
Vienas visuomenės sveikatos stiprinimo programos tikslų – gerinti sąlygas verslui mažinant biurokratinę naštą, tačiau tuo pat metu kuriami nauji teisės aktai ir reikalavimai
Deja, mokesčių mokėtojų pinigus naudoti taupiai kaip savus sekasi sunkiai. LLRI ekspertės K.Leontjevos skaičiavimais, 2009 m. valdžios išlaidų santykis su BVP netgi padidėjo: 2008 m. jis siekė 37,4 proc. BVP, o 2009 m. – 43,2 proc. BVP susitraukė labai smarkiai, tačiau valdžios sektoriaus išlaidos mažėjo labai nedaug – 2009 m. BVP, to meto kainomis, krito 17 proc., o valdžios sektoriaus išlaidos sumenko mažiau nei 5 proc. (pernai valdžios sektoriaus išlaidos sumažėjo 1,9 mlrd. Lt, tačiau BVP, to meto kainomis, krito net 19,2 mlrd. Lt). “Valdžios sektoriaus išlaidos turėjo būti mažinamos drastiškiau, atsisakant neefektyviausių programų vykdymo, taip pat viešajam sektoriui nebūdingų funkcijų”, – mano LRRI ekspertė.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė žada, kad jau kitų metų biudžete, remiantis institucijų veiklos vertinimo kriterijų sudarymo ir vertinimo metodika, bus nustatomi rodikliai, leisiantys kokybiškiau vertinti institucijų veiklą ir jų vykdomų programų įgyvendinimą. Tačiau akivaizdu, kad naujo biudžeto scenarijaus valdininkai kol kas nerepetuoja.
Loading ...