Kaip investuoja valstybė? Be sistemos ir koordinavimo, dalydama visiems po trupinį ir dešimtmečiais tęsdama projektus, kol šie praranda prasmę, – konstatuoja Valstybės kontrolė, atlikusi 2013 m. valstybės kapitalo investicijų vykdymo auditą. Seime šiuo metu svarstoma Valstybės investicijų 2015–2017 m. programa, kuriai, regis, būdingos tos pačios bėdos.

Aušra Pocienė

Ką tik paskelbtoje kontrolierių audito ataskaitoje yra puiki citata iš Valstybės pažangos strategijos, kurioje nurodoma, kad „valdžios institucijos turi gebėti veikti strategiškai ir kryptingai, pagrindinį dėmesį sutelkdamos į svarbiausius prioritetus. Mums visiems turi rūpėti, kas yra sukuriama už pinigus, todėl viešasis valdymas turi būti neatsiejamas nuo veiklos efektyvumo ir sprendimai įgyvendinami kuo mažesnėmis sąnaudomis“.

Gražūs žodžiai, tačiau gyvenime jie ne visada virsta kūnu.

Investavimo politikai reikia pokyčių

Valstybės kontrolė, įvertinusi valstybės investicijų politiką, atskirų ministerijų vykdomus projektus, konstatuoja, kad politiką iš esmės reikia keisti, nes dabar ji orientuota į atskirų ūkio sektorių poreikius, atskiras iniciatyvas ir stokoja sisteminio požiūrio, investicijų koordinavimo. „Atsiradus poreikiui keisti valstybės investavimo prioritetus, sustabdžius projektus, nesvarstoma galimybė vienai sričiai jau skirtas investicijas panaudoti kitoje srityje. Būtini sisteminiai ir neatidėliotini pokyčiai, kad būtų veiksmingai ir lanksčiai reaguojama į aplinkos pasikeitimus ir ekonomikos iššūkius“, – teigia kontrolieriai.

Siekiant, jog valstybės investicijų projektai būtų įgyvendinami kuo mažesnėmis sąnaudomis ir atitiktų visuomenės poreikius, būtina tobulinti teisės aktus, kad atsirastų galimybė išspręsti užsitęsusių ir sustabdytų projektų problemas.

Tokių projektų Valstybės investicijų programoje, populiariai vadinamoje VIP, – gausybė. Kasmet į VIP įtraukti, bet nebaigti, sustabdyti ar atidėti projektai skaičiuojami šimtais. Pagrindinė to priežastis, pasak kontrolierių, – pinigų stoka. Tačiau, kaip rodo praktika, kai kurių ministerijų valdymo srityse neužbaigus tęstinių projektų, planuojami ir pradedami nauji, ankstesniais metais neįtraukti į valstybės investicijų programą, ne visuomet aiškios ir objektyvios tokių projektų atsiradimo priežastys.

Pavyzdžiui, nors Švietimo ir mokslo ministerijos valdymo srityje dėl lėšų trūkumo buvo nemažai sustabdytų ir nebaigtų tęstinių projektų (vidurinių, meno mokyklų, gimnazijų pastatų rekonstrukcijos), 2014 m. buvo planuojama 16 naujų projektų, kuriems iš valstybės biudžeto reikėtų daugiau nei 71 mln. Lt. Toks lėšų paskirstymas, auditorių nuomone, neracionalus, todėl ministerijai rekomenduota atlikti valstybės investicijų projektų finansavimo, valdymo bei tolesnio vykdymo analizę ir pirmenybę teikti ilgai trunkančių ir sustabdytų projektų finansavimui.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-41-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje