Nors giriamasi, kad „Sodros“ pajamos bei išlaidos išliko stabilios ir metinis biudžeto deficitas tebėra mažesnis negu pernai, tačiau tuo itin džiaugtis negalime. Didžiausią dalį išlaidų sudarė išlaidos pensijų socialiniam draudimui, išlaidos ligos ir motinystės socialiniam draudimui sumažėjo 11,8 proc. (105,3 mln. Lt), o nedarbo socialiniam draudimui – 15 proc. (30 mln. Lt).

Ar tai reiškia, kad sumažėjo nedarbas? Deja, nedarbas išlieka toks pat. Namų ūkių ir įmonių finansinė padėtis beveik negerėja.
Nesinori gyventojų gąsdinti, bet tikriausiai žmonės ir patys supranta – ateinantis šildymo sezonas pranoks net praėjusįjį, nors šis buvo vadinamas istoriškai brangiausiu Lietuvoje. Šildymo kainos vidutiniškai didės nuo 4 iki 6 proc. visoje šalyje, tačiau kai kuriuose miestuose vartotojai gali gauti ir 11 proc. didesnes sąskaitas. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas, daug žadėjęs, taip ir nesugebėjo nieko padaryti, kad Lietuvai sumažėtų dujų kaina. Dujos brangsta – brangsta ir šildymas. Kenčia gyventojų kišenės, mažėja vartojimas, surenkama mažiau mokesčių į biudžetą.
Šalies ekonomika, kaip vaizdžiai sako ekspertai, plūduriuoja. Nors valdžiai priekaištaujama, kad ši nesiėmė esminių priemonių, kurios pagerintų verslo padėtį ir skatintų žmones kurti bei dirbti Lietuvoje, Vyriausybė tai praleidžia pro ausis. Nesugebėta objektyviai įvertinti susiklosčiusios situacijos, nėra strategijos, pagrįstos investicinės, biudžeto ir monetarinės politikos elementais. Kaip valdyti ekonomiką tam tikru jos vystymosi etapu, priklauso nuo daugelių dalykų bei niuansų. Kur kas atsakingiau reikia elgtis krizės metu, kai verslas bankrutuoja, o žmonės praranda pajamų šaltinį. Andriaus Kubiliaus Vyriausybės klaida – mokesčių reforma, dėl kurios smuko daugelio prekių ir paslaugų pardavimas vidaus rinkoje, atitinkamai susitraukė gamybos apimtys. Prispausti verslininkai, kurie galėjo būti ekonomikos variklis, bankrutavo arba pasirinko šešėlį, dėl to į šalies biudžetą buvo surenkama mažiau pajamų. Šešėlinė ekonomika šiandien sudaro 30 proc. BPV, o tai lėšos, kuriomis būtų galima ekonomiką gaivinti.
Konservatorių Vyriausybės priimti sprendimai nebuvo analizuojami rezultatų aspektu ir atitinkamai koreguojami. Pasirinkta lengviausia kryptis – periodiškai buvo mažinami valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų rodikliai. Anksčiau priimti ir santykinai efektyvūs sprendimai buvo naikinami. Sustojo programos, kurios jau veikė ir galėjo padėti ūkiui atlaikyti krizės smūgį. Kitos – turėjusios išjudinti kai kuriuos svarbius sektorius – nė nepajudėjo iš vietos, pvz., daugiabučių renovacijos programa. Užuot kažką keitę, ieškoję tinkamesnių variantų, konservatoriai tiesiog miegojo. Būdami opozicijoje parengėme naują daugiabučių renovacijos modelį, kuris, tikimės, bus palaimintas Seime, nes yra patrauklesnis eiliniam daugiabučio gyventojui, neverčiantis jo prisiimti banko paskolos naštos.
Dabar, kai finansų ministrė pradėjo kalbą apie kitų metų biudžetą, vienu klausimu norisi jai pritarti – taip, poreikiai visuomet yra didesni, negu leidžia kišenė, tačiau tam ir yra specialistai, privalantys atskirti prioritetines sritis nuo tų, kurios šiek tiek gali palūkėti. Taip, rinkimų metais rengti biudžetą sudėtinga, tačiau nepaisant to, ar jis rengiamas prieš rinkimus, tai turi būti daroma vienodai atsakingai.
Apie šios Vyriausybės išaugintą milžinišką skolą kaip Ingrida Šimonytė nekalbėsiu, tai tikrai atskira tema. Tačiau norisi papriekaištauti dėl nesugebėjimo panaudoti Europos teikiamos paramos. Ir tai nėra vien opozicijos kritika – prisiminkime, kaip ne kartą Europos Komisija baksnojo pirštu į Lietuvos klaidas, dėl kurių paramos teikimas buvo sustabdytas. Gal konservatoriams ir liberalams jau laikas pripažinti, kad ES lėšos nebuvo nukreiptos į produktyvius ekonomikos sektorius, neskatino darbo našumo augimo. Valdantieji ne kartą pabrėžė, kad ūkį gaivins spartesnis Europos pinigų panaudojimas, bet kol kas sėkmingai juda tik eksportas. Realiai ekonomiką pasiekė tik trečdalis planuotų Europos Sąjungos lėšų, apie tai byloja skaičiai, to nereikia klausti nei voveraitės, nei ežiuko, kaip žaismingi žongliruoja ironiškomis frazėmis finansų ministrė.