"Veido" archyvas

Valstybinės įstaigos neskuba įgyvendinti rekomendacinio pobūdžio Valstybės kontrolės pastabų dėl netvarkos

Vis dažniau valstybinės įstaigos nebekreipia jokio dėmesio į Valstybės kontrolės rekomendacijas, nes jos – neprivalomos. Taigi senos demokratijos šalyse puikai veikianti rekomendacinio pobūdžio teisė Lietuvos kasdienybėje kol kas yra bedalė.

Jei neįsakyta – vadinasi, neprivaloma. Taip rekomendacines Valstybes kontrolės (VK) išvadas paprastai traktuoja valstybinės Lietuvos įstaigos ir įmonės. Valstybės kontrolė, vienintelė valstybės valdymo ir administravimo aparatą iš šalies sistemingai audituojanti įstaiga, nuolat skelbia apie netvarką įstaigų finansų ūkyje ir iššvaistytus milijonus, tačiau patikrintos įstaigos neskuba taisyti klaidų, o apie realiai nubaustus valstybės tarnautojus ir išieškotus pinigus iš viso negirdėti.

Efektyvių vaistų čia nėra: pagal europinę teisės kultūrą valstybės kontrolieriai nėra teisėsaugos institucija, todėl jų sprendimai negali būti privalomi ir tėra rekomendacinio pobūdžio. Tačiau tokia sistema puikiai veikia Vakarų Europoje, kur autoritetingų kontrolierių išvados sugėdina valstybinių institucijų vadovus ir priverčia ištaisyti nurodytus trūkumus, bet ne Lietuvoje. Mūsų šalyje dėl valstybės auditorių išvadų raudonuojama trumpai – tik tol, kol jos paskelbiamos ir aptariamos žiniasklaidoje.

Neranda savo vietos Lietuvoje

VK Komunikacijos departamento direktorė Orijana Jakimauskienė aiškina, kad VK išvados ir siūlymai, kaip tobulinti institucijos veiklą, yra tik rekomendacinio pobūdžio. “Mūsų rekomendacijų įgyvendinimo procese labai svarbus Seimo vaidmuo. Jis turimomis parlamentinės kontrolės priemonėmis gali paspartinti VK rekomendacijų vykdymą. Kartais užtenka nedidelio Seimo įsikišimo, kad ledai pajudėtų”, – tvirtina O.Jakimauskienė.

Tačiau nedideles galias valstybės sąrangoje turinčius kontrolierius Seimas peremia retokai. Pavyzdžiui, iš visų 46-ių per 2009 ir 2010 m. VK atliktų veiklos tyrimų Seimo Audito komitetas savo nuomonę pareiškė ir aptiktus trūkumus ištaisyti nurodė tik 15 kartų.

Pasak Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docento Vaidoto Vaičaičio, valstybės kontrolierių įstaigų vaidmuo toks pat yra visoje Europoje: jie teturi rekomendacinių, valstybės įstaigų ydų nurodymo galių: “Kontrolieriai niekur neturi įstatymų leidžiamųjų ar teisėsaugos galių. Tačiau senesnes teisės ir demokratijos tradicijas turinčiose šalyse niekam net nekyla klausimų dėl jų rekomendacijų įgyvendinimo”.

Seimo Antikorupcijos komisijoje dirbanti parlamentarė Aurelija Stancikienė įsitikinusi, kad VK išvados Lietuvoje bus įgyvendinamos tik tada, kai bus privalomos: “Mūsų kultūroje turi būti parašyta aiškiai: tą ir tą padaryti iki tada, jei ne – kaltas bus tas ir anas. Kitokios, švelnesnės klaidų nurodymo formos Lietuvoje visai neefektyvios”.

Viešosios teisės specialistas V.Vaičaitis pabrėžia, kad VK daugiau galių ir neturės, tačiau ji galėtų efektyviau išnaudoti savo jau turimus ginklus. Pavyzdžiui, į kontrolierių išvadas dėmesys atkreipiamas tik vieną kartą – tada, kai baigus tyrimą jos yra skelbiamos. “Visoje žiniasklaidoje nuskamba žinia apie pažeidimus kokioje nors valstybės institucijoje, ir tada viskas amžiams nurimsta”, – teigia V.Vaičaitis. Jo siūlymu, pati VK galėtų viešai skelbti ne tik savo tyrimų išvadas, bet ir vėlesnę informaciją, kaip patikrintos institucijos įgyvendina kontrolierių rekomendacijas.

Prokurorams – per abstraktu

Tam tikrais atvejais, kai įžvelgia nusikaltimo sudėtį, VK savo audito duomenis perduoda Generalinei prokuratūrai. Tačiau tai dar nereiškia, kad kontrolierių pastebėti pažeidimai kaltiesiems atsirūgs. Problemą, kad VK perduota medžiaga retai virsta ikiteisminiu tyrimu, o dar rečiau – kaltųjų paskelbimu ir nubaudimu, tyrusi Seimo Antikorupcijos komisija sulaukė prokurorų atsakymo, jog kontrolierių išvados esančios nepakankamai informatyvios.

“VK audito išvada, kad valstybės turtas buvo naudojamas neefektyviai ar neteisėtai, yra nepakankama inkriminuoti nusikalstamą veiką konkretiems asmenims, nes pagal šias išvadas sudėtinga nustatyti tokius būtinus nusikalstamos veikos požymius, kaip nusikaltimo padarymo vieta, laikas, būdas, žala, nusikalstamą veiką padaręs asmuo. VK audito išvadose šiuos požymius apibūdina labai abstrakčiai, remdamasi tokiomis sąvokomis, kaip “manomai”, “tikėtina”, “galimai”, – Seimo komisijai prieš kelis mėnesius atsiųstame laiške aiškino Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiasis prokuroras Zenonas Burokas.

Jis informavo, jog prokuratūra nesiremia VK išvadomis ir skiria papildomas naujas ekspertizes dėl to, kad auditorių medžiaga būna nepakankamai išsami ir joje nebūna nurodyti būtinieji nusikaltimo sudėties požymiai.

Šioje komisijoje dirbanti ir Audito komitetui priklausanti parlamentarė Agnė Bilotaitė sako, kad VK išvados neturi teisinių įrodymų statuso, todėl ikiteisminio tyrimo institucijos turi iš naujo atlikti tyrimą, ir yra dubliuojamas dviejų tarnybų darbas. Jos manymu, VK turėtų glaudžiau bendradarbiauti su prokurorais, gal net būtų tikslinga įsteigti tarpinstitucinį padalinį, kuris susietų auditorių ir prokurorų darbą. “Kita vertus, yra buvę atvejų, kai VK nustatyti pažeidimai visuomenei buvo pristatyti kaip didžiausi nusikaltimai, o atlikę nuodugnesnį tyrimą tai patvirtinančių svarių faktų prokurorai taip ir nerado”, – pabrėžia politikė.

Pajūrio zonoje – neteisėti namai

2007 m. VK nustatė Baltijos pajūryje klestinčią netvarką, kai buvo privatizuojami dar sovietmečiu prie pat jūros statyti mediniai buvusių pionierių stovyklų, poilsio bazių nameliai. Jų statuso teisės aktai tiksliai neapibrėžia, dėl to naujieji namelių savininkai įgyja galimybę juos registruoti Nekilnojamojo turto registre, rekonstruoti ir vietoje jų statyti kapitalinius statinius bei aplink juos formuoti žemės sklypus. Kontrolieriai suskaičiavo apie tūkstantį tokių namelių.

Įstatymų spragos buvo užkamšytos, tačiau griūvančius namukus jau spėję įsigyti savininkai gali triumfuoti – atgaline tvarka įstatymai negalioja. Visų Lietuvos piliečių teisę naudotis pajūrio zona dabar galėtų apginti nebent viešojo intereso gynimo teisę turinti Generalinė prokuratūra.

Dėl įvaizdžio ištaškyti milijonai

2009 m. pavasarį Valstybės kontrolė suskaičiavo, kad didelė dalis per ketverius metus Lietuvos įvaizdžiui kurti išleistų 63 mln. Lt nedavė rezultato. Išskirti konkretūs projektai: 800 tūkst. Lt išleista įvaizdžio kūrimo strategijai parengti, kuri vėliau pripažinta netinkama, bet pinigai – jau sumokėti; 1,14 mln. Lt išleista sukurti Lietuvos prekės ženklui, kuris vėliau nebuvo patvirtintas oficialiai ir nėra naudojamas.

Iki šiol jokia bausme nenubaustas nė vienas savo parašus ant pinigų skyrimo dokumentų dėjęs valstybės tarnautojas.

Kraujo plazmos aferos

Daugiau nei prieš metus VK paskelbė, kad netvarka klesti kraujo plazmos perdirbimo sistemoje. Į užsienį išvežama apie du trečdalius iš donorų kraujo atskirtos ir gydymui šalyje nesunaudotos kraujo plazmos, bet tik dalis iš jos pagamintų preparatų grįžta atgal – kita parduodama, tačiau pinigai į Valstybinę ligonių kasą negrąžinami.

Dėl tokios netvarkos sunerimęs Seimas nurodė Sveikatos apsaugos ministerijai iki praėjusios vasaros parengti naujus kraujo plazmos naudojimo reglamentus, kurių nėra iki šiol, o Nacionaliniam kraujo centrui iki pat dabar, jau septynerius metus, vadovauja tas pats direktorius Vytenis Kalibatas.

Neskaidri valstybinių miškų apskaita

Daugiau nei prieš pusmetį VK oficialiai praskleidė dar vienos seniai vieša valstybės paslaptimi laikomos problemos širmą: valstybiniuose miškuose klesti neskaidri apskaita ir biudžetas negauna didelės dalies čia besisukančių pinigų.

Pateikti iškalbingi skaičiai: kaimyninėje Latvijoje daug geriau valdomas valstybinis miškų ūkis iš vieno kubinio metro medienos uždirba 3–12 kartų daugiau nei Lietuvos urėdijos. Tačiau iki šiol nė nepradėta jokia valstybinių miškų valdymo pertvarka, šiam ūkiui tebevadovauja tie patys žmonės.

Įtartinas tūkstantmečio projektas

Šių metų pavasarį VK paskelbė, kad nebuvo reglamentuota sudėtingą ir brangią Lietuvos tūkstantmečio minėjimo programą vykdžiusių institucijų veikla, o Vyriausybei po to net nebuvo pateikta išsami ataskaita. Iš viso minėjimo renginiams buvo skirta 515 mln. Lt, nors iš 24 suplanuotų priemonių įgyvendintos tik septynios
Iki šiol nenubaustas nė vienas specialiai įsteigtoje tūkstantmečio minėjimo direkcijoje dirbęs valstybės samdytas tarnautojas. Generalinė prokuratūra nuo 2008 m. birželio vis dar atlieka ikiteisminį tyrimą dėl VšĮ “Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009″ veiklos.

Operos teatro užkulisiai

Prieš pusmetį VK pateikė ilgą sąrašą klaidų ir pažeidimų, kurie padaryti rekonstruojant Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą (LNOBT). Apie nustatytus pažeidimus kontrolieriai informavo Generalinę prokuratūrą. Paskelbta, kad teatras, nesilaikydamas viešųjų pirkimų tvarkos, pirko darbų ir įrangos už 13 mln. Lt, pardavėjams be jokio pagrindimo mokėdavo daugiau, nei sutartyje numatytos kainos. Dar keli milijonai panaudoti atsiskaitymams už drabus ir įsigytą įrangą, kuri apskritai nesusijusi su teatro rekonstrukcija.

Generalinė prokuratūra 2009 m. sausį yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo didelės vertės turto iššvaistymo LNOBT. Teatrui ir toliau vadovauja prieš aštuonerius metus jo vadovu tapęs Gintautas Kėvišas.