Pasak valstybės kontrolieriaus Arūno Dulkio, viešojo sektoriaus įmonių ir įstaigų valdymui Lietuvoje būdingas atgyvenusios santvarkos modelis, o pagrindinės problemos – negalima objektyviai nustatyti, kada valstybės dalyvavimas teikiant viešąsias paslaugas yra tikslingas, teisinių formų gausa ir nenuosekli visų nagrinėtų juridinių asmenų grupių valdysena. Jis sakė, kad auditų metu įvertinęs daugiau nei tūkstančio juridinių asmenų, kurių bendra nuosavo kapitalo vertė siekia daugiau nei 6 mlrd. eurų, valdymą pasijunti taip, lyg „tarybmečio planinė ekonomika dar neišėjo“.

Viešajame sektoriuje veikiančių įmonių ir įstaigų valdymui būtini esminiai sisteminiai pokyčiai, – teigia Valstybės kontrolė (VK). Atlikusi tris auditus – valstybės valdomų įmonių grąžos valstybei, savivaldybių kontroliuojamų įmonių veik- los ir valdymo bei viešųjų įstaigų steigimo ir valdymo – VK nustatė, kad dalis viešajame sektoriuje veikiančių įmonių ir įstaigų nekuria pridėtinės vertės valstybei, o tam tikrais atvejais jos naudingos tik pačioms įmonėms, viešosioms įstaigoms ar net privačių asmenų grupėms.

Auditorių teigimu, valstybės politika šioje srityje yra fragmentiška, trūksta nuoseklaus ir sisteminio požiūrio, o savivaldybėse trūksta iniciatyvos kelti kontroliuojamoms įmonėms bendrus tikslus, nesukuriama aiški ir objektyvi įmonių veiklos rodiklių vertinimo sistema, neužtikrinamas stiprių valdybų sudarymas, neambicingi ir nesusieti su strateginiais tikslais valstybės valdomų įmonių ir viešųjų įstaigų veiklos rodik-liai, ne visi sprendimai pamatuojami ir užtikrina naudą valstybei ar savivaldybei ir kt.

Pateikdama įžvalgas apie valstybės vaidmenį valdant viešajame sektoriuje veikiančias įmones ir įstaigas VK konstatavo, kad netinkamą valdyseną rodo ir veiklos rezultatai. VK skelbia, kad 2015 m. nustatytą 5 proc. siektiną metinę nuosavo kapitalo kainą pasiekė tik apie 40 proc. visų valstybės valdomų įmonių, kurioms taikomas šis reikalavimas, o jų nuosavo kapitalo grąža siekė tik 2,1 proc., kai normalizuotas grąžos rodiklis buvo 4,4 proc. Savivaldybių kontroliuojamų įmonių nuosavo kapitalo grąža, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, 2015 m. sumažėjo, o penkios savivaldybių kontroliuojamos įmonės (iš viso jų yra per 270) uždirbo 75 proc. dividendų. Bendra savivaldybių kontroliuojamų įmonių dividendų ir pelno dalies suma 2015 m. siekė 6,57 mln. eurų, nors tikėtinas jų pelnas galėtų viršyti 500 mln. eurų.

Neūkiškiausia įmone pavadinęs pačią valstybę, A.Dulkys teigia, kad sprendžiant šias problemas būtinas platesnis požiūris. Anot jo, esminis klausimas, ar nukirtę slibinui galvą auginsime dar tris, ar eisime į slibino olą. Jis taip pat pabrėžia, kad kol Lietuva neturi ilgalaikės nacionalinės regioninės politikos strategijos, bus sunku imtis nuoseklių, sisteminių veiksmų.

VK teigimu, atsižvelgiant į įmonių ir įstaigų veiklos prioritetus ir finansinius rezultatus tikslinga sistemiškai įvertinti jų veiklą ir priimti strateginius sprendimus: optimizuoti visų formų įstaigas ir įmones, sukurti aiškią ir neprieštaringą įmonių bei įstaigų veiklos tikslų kėlimo ir rodiklių vertinimo sistemą bei užtikrinti efektyvią, atskirtą nuo politikos, institucinę priežiūrą.