Į “Veido” klausimus atsako valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė

VEIDAS: Jūsų vertinimu, kaip per 23 nepriklausomybės metus pasikeitė mūsų valstybės tarnyba?
G.Š.: Ji augo kartu su valstybe, susidūrė su tais pačiais iššūkiais, kokių kilo Lietuvai. Jau aštuoniolika pastarųjų metų aš dirbu valstybės tarnyboje, todėl ji yra ir mano mokykla.
Pavyzdžiui, Lietuvos pasirengimas narystei ES buvo vienas svarbiausių įvykių, turėjusių įtakos valstybės tarnybos pažangai. 2000–2004 m. laikotarpis buvo labai intensyvus, todėl asmeniškai man yra pats įdomiausias. Tada viešasis sektorius keitėsi taip, kaip reikalavo ES teisė, o ne kaip mums atrodė, todėl gerokai subrendome ir mes patys. Dar daugiau patirties gavome iškart tapę ES nariais, kai 2004–2006 m. pradėjome dalyvauti tarptautiniuose ES renginiuose. Manau, kad ir šiandien mums gana gerai sekasi pirmininkauti ES Tarybai. Nenoriu prisikalbėti, kol šis egzaminas dar nesibaigė, bet tikiu, kad po jo tapsime dar stipresni ir labiau savimi pasitikėsime.
VEIDAS: O kaip ilgainiui pasikeitė patys valstybės tarnautojai, jų darbas, įgūdžiai?
G.Š.: Dar prisimenu laikus, kai valstybinė institucija turėjo kelias mechanines rašomąsias mašinėles. Savo raštus nešdavome raštininkei ir kiekvieną kartą galvodavome, ar neįvėlėme klaidos, nes kol ji galės perrašyti dar kartą, reikės laukti dar savaitę. Šiandien mes dirbame daug operatyviau ir intensyviau. Be to, dabar tarnautojui privaloma mokėti bent vieną užsienio kalbą, mes vykstame į tarptautinius renginius. Svarbiausia, kad esame ne stebėtojai, galime daryti įtaką ES priimamiems sprendimams, taigi įvyko didžiulių kokybės pokyčių.
VEIDAS: Nuo Vinco Kudirkos laikų, taip pat ir sovietmečiu, valstybės tarnautojas buvo vadinamas biurokratu, prilyginamas kyšininkui, jo pareigybė kėlė vien neigiamas emocijas. Koks jo portretas šiandien?
G.Š.: Pats tarnautojas šiandien yra demotyvuotas. Jį pravardžiuoja dėl algos, kurios jis atseit yra nevertas. Šiandien klausiama, ar apskritai reikalinga valstybės tarnyba. Bet ji reikalinga valstybės tvarkai palaikyti, bendroms taisyklėms užtikrinti.
Mes norime pačių geriausių sprendimų visose srityse, bet žmones, kurie juos priima, nuo kurių priklauso valstybės gyvenimas ir verslo darbas, užgauliojame. Visus aštuoniolika metų, praleistų valstybės tarnyboje, man apmaudu girdėti tokius kaltinimus, nes pažįstu daug kompetentingų ir darbui atsidavusių žmonių.
VEIDAS: Jūsų žiniomis, ar valdininkų pirštai vis dar lenkti į save? Ar dažnai jie susigundo pasipelnyti iš valstybės finansų, ES paramos?
G.Š.: Pažeidimų kasmet užregistruojama beveik tiek pat. Bet mados po truputį keičiasi į gera, institucijos pasiryžta įgyvendinti daug daugiau auditorių rekomendacijų. Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, surašyta dvigubai mažiau administracinės teisės pažeidimų protokolų.
VEIDAS: Jūsų vertinimu, ar Lietuvos elitas pasižymi gero vizionieriaus savybėmis?
G.Š.: Kaip tik ir palinkėčiau tam elitui skvarbesnio strateginio žvilgsnio. Sovietinis palikimas mus mokė mažiau mąstyti ir mokytis mintinai. Manau, kol neateis nauja karta, turėsime problemų dėl strateginių sprendimų. Atlikdami auditus dažnai matome, kad būna priimta strategija, patvirtinti sprendimai, kaip taisyti klaidas, bet jų nesilaikoma. Tad palinkėčiau žiūrėti į priekį ir įvertinti, kokią įtaką vienkartiniai sprendimai turės po penkerių ar dešimties metų.
VEIDAS: O kokia šiandien jūsų, kaip valstybės kontrolierės, įtaka ir kaip ją panaudojate?
G.Š.: Jei apklausos rodo, kad aš įtakinga, tai svarbus įvertinimas visai Valstybės kontrolės institucijai. Mes siekiame pagrindinio tikslo – teigiamų pokyčių valstybėje. Audituojamų institucijų rekomendacijų įgyvendinimo rodiklis yra statistinis vertinimas, bet iš jo galime spręsti, kad dirbame ne veltui. Kai atlikę auditą pasakome, ką reikia keisti, ir pokyčiai įvyksta – puiku, nes dėl to mes ir dirbame.