Jau kovo pabaigoje Europos Sąjungos šalių vyriausybės ketina galutinai susitarti dėl naujų kovos su skolų krize Europos Sąjungoje taisyklių. Oficialia šios krizės pradžia laikoma diena, kai paaiškėjo, kad ES finansinės paramos reikės į skolas įklimpusiai Graikijai. Tačiau nuo to laiko krizė tik gilėja, o galo su galu nebesuduriančių skolininkių nuolat daugėja.

Tiesa, spalį euro zonos šalys nusprendė sugriežtinti biudžetų priežiūros taisykles. Tuomet ES finansų ministrai susitarė, kad taisyklių pažeidėjams bus taikomos sankcijos praėjus šešiems mėnesiams nuo įspėjimo.

Priminsime, kad pažeidėjomis laikomos tos euro zonos šalys, kurių biudžeto deficitas didesnis nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o skola siekia daugiau nei 60 proc. BVP.

Europos centrinio banko (ECB) valdybos narys Juergenas Starkas mano, kad to nebepakanka. “Nuo to laiko krizė suintensyvėjo. Reikia eiti toliau – negalima sustoti ties spalio pabaigoje priimtais sprendimais. Kovai su biudžeto deficitu būtinas “revoliucinis metodas”, – įsitikinęs J.Starkas, ir priduria, kad krizė gresia ir toms šalims, kurių skola dar nėra pasiekusi sankcijų vertos ribos, tačiau jos augimo tempai neleistinai dideli.

Skolos auga per sparčiai

Pastaraisiais mėnesiais skolos sparčiai auga visoje Europos Sąjungoje. Štai Didžiosios Britanijos valstybės skola šiemet pirmą kartą istorijoje peržengė trilijono svarų sterlingų ribą.

Priminsime, kad prieš dešimt metų Didžiosios Britanijos valstybės skola siekė neva tik 300 mlrd., o prieš penkerius metus buvo mažesnė nei 500 mlrd. Tačiau į valdžią atėjus Gordonui Brownui skola ėmė pūstis neregėtais tempais.

Taigi padalijus dabartinę trilijono sumą kiekvienam šalies namų ūkiui paaiškėtų, kad kiekvienos Didžiosios Britanijos šeimos pečius slegia 40 tūkst. svarų skola.

Taip pat įspėjama, kad ateinančiais dešimtmečiais mokesčių mokėtojai bus priversti grąžinti šias skolas ir mokėti palūkanas, kurios vien šiais metais sudarys 43 mlrd. svarų.

Tiesa, dabartinė koalicinė valdžia iki 2015 metų ketina sumažinti metinį valstybės skolinimąsi daugiau nei šimtu milijardų – nuo dabartinių 156 milrd. iki 35 mlrd. svarų. Tai pasiekti ketinama 81 mlrd. svarų sumažinus valstybės išlaidas, o dar 30 mlrd. surinkti padidinus mokesčius.

Tačiau kai kurios Europos Sąjungos valstybės, kartu ir artimiausios mūsų kaimynės bei pati Lietuva, aiškaus skolos mažinimo plano, regis, neturi, o skola auga žaibiškai.

Tarkime, Lietuvos valstybės skola 2008 metais sudarė apie 15,6 proc. BVP, o šių metų pabaigoje jau sieks 36–37 proc. BVP. Tiesa, ES mastu toks skolos santykis su BVP dar nėra dramatiškas, tačiau skolos augimo greitis jau tikrai pavojingas. Maža to, jeigu Lietuva nemažins biudžeto deficito, po poros metų skolai tvarkyti teks skirti po 4 mlrd. Lt kasmet. Planuojama, kad kitąmet vien palūkanoms mokėti teks skirti beveik 2 mlrd. Lt.

Dar labiau skolose prasmegusi Latvija. Šios šalies valstybės skola per praėjusius metus padidėjo 1,6 karto: pasiskolinta suma išaugo 791,8 mln. latų, iki 4,9 mlrd. latų (23,5 mlrd. Lt). Kaimynės Lenkijos valstybės skola 2010 metais buvo 53,5 proc. BVP ir šiemet gali pasiekti pavojinga laikomą 55 proc. BVP ribą.