Iš leitenantų į generolus net jam pačiam netikėtai pakeltas D.Valys tapo juokingiausiu prokuratūros personažu per visą jos istoriją. Regis, tokiu ir liks. Po to, kai Seimas atmetė ir prezidentės stumtą E.Dambrauskienę, neįtikėtina, bet akivaizdu: kišeninių prokurorų sekcijoje saugiklius išmušė ilgam.

Po antradienio balsavimo, 50 „už“ prezidentės kandidatę, 49 „prieš“, o 19 susilaikius, konservatoriai su „darbiete“ L.Graužiniene unisonu dejavo (geras vaizdelis), kad tai – kerštas prezidentei. Labai norint galima pavadinti ir taip – rezultatas iš tiesų 2:0 Seimo naudai. Bet ar ne pati prezidentė to prisiprašė? Kad ir koks Seimas būtų, jį reikia gerbti. Kaip ir prokuratūrą. Kaip elgėsi prezidentė?

Vos atėjusi į valdžią, D.Grybauskaitė iškart privertė pasitraukti generalinį prokurorą A.Valantiną. Ne svajonių prokuroras? Taip, bet, jei palygintume su D.Valiu, tai A.Va­lan­tinas – tiesiog šviesulys.

D.Valys – nepagarba, parodyta prokuratūrai ir Seimui, kuris nuolankiai sutiko tyčiotis iš prokuratūros. D.Valys ardė prokuratūrą, kūrė savo lojalumo hierarchiją. Tačiau kol lakstė į Prezidentūrą pro užpakalines duris nurodymų, tol buvo „gaivus oro gūsis prokuratūroje“, kaip pareiškė kažkuris subinlaižys.

Tačiau kai tik prokurorai pradėjo tyrimą dėl prezidentės patarėjos D.Ulbinaitės, prokuratūra iškart virto griuvėsiais, kuriuose tvarką gali atkurti tik teisėjas N.Meilutis. Prezidentė darsyk parodė nepagarbą prokuratūrai ir Seimui. Tik Seimas nebesutiko būti mazgote ir atmetė N.Meilučio kandidatūrą.

Ar prezidentė pakeitė nepagarbų elgesį?

Į prokuratūros vadovus pasiūloma Kai­šiadorių apylinkės teismo pirmininkė E.Dam­b­rauskienė. Kuri, jei tikėtume Prezidentūra, smarkiai pagerino apleistą šio teismo darbą. Kaip turėjo ištįsti Seimo narių veidai, kai sužinojo, kad E.Dambrauskienė čia pakeitė… tą patį N.Meilutį. Išeina, kad siūlydama E.Dam­brauskienę prezidentė jau atvirai tyčiojosi iš Seimo?

Jau to pakaktų balsuoti „prieš“. Bet siūlų kamuoliukas ritasi toliau. Paaiškėja, kad E.Dambrauskienė jau seniai yra prezidentės protežė. Per trumpą laiką po paskyrimo teisėja buvo paskirta Kaišiadorių apylinkės teismo pirmininke. Šįmet antrąkart bandė tapti Vilniaus apygardos teismo teisėja. Teisėjų atrankos komisija siūlo į šią vietą net 14 kandidatų. Tarp jų E.Dambrauskienės nėra. Ką sako prezidentė? Reikalauja skirti E.Dam­braus­kienę – per 14 galvų!

Teisėjų taryba atmeta šį prezidentės įgeidį. Pirmą kartą per šešerius metus. O jei Teisėjų at­rankos ko­misija ir Teisėjų taryba buvo „prieš“ E.Dam­brauskienės tapimą net Vil­niaus apygardos eiline teisėja, kaip Seimas ga­lėjo ją tvirtinti prokuratūros vadove? Kaip matant, kad nedidelio miestelio teisėja yra akivaizdi prezidentės protežė, tikėtis, kad ji tarnaus įstatymui, o ne atskirai paimtai prezidentei? Ir išvis, kokia prezidentės seka?

Visi trys jos kandidatai – iš mažų miestų. Visi nesuprato, dėl ko jiems patikimas toks postas. Visi trys – be vadovavimo dideliems kolektyvams patirties. Visi elgėsi įžūliai. Visi žinojo, kaip sutvarkyti prokuratūrą. Kiek galima toleruoti tokį nepotizmą teisinėje valstybėje? Štai ir išeina, kad Seimas priėmė puikų sprendimą. Tam jį ir renkame, kad pareigūnus skirtų atsakingai.

O ką prezidentė? Beria žirnius apie kerštą ir iškart skelbia kontrkerštą: daugiau šiam Seimui nesiūlysiu kandidato į prokurorus, ot!

Ką tai reiškia? Tai, kad laikinasis prokuroras D.Raulušaitis iki 2017-ųjų negalės išeiti atostogų, susirgti ir net numirti – nėra kas jį pavaduoja. Še tau, boba, ir devintinės. Už­kliu­vo prezidentė už varčios, ir vėl iš pradžios.