"Veido" archyvas

Neigiamos tendencijos matyti žvilgtelėjus į du BVP komponentus. Vidaus vartojimui didžiausios įtakos turintis nedarbas kopia aukštyn, o darbo užmokestis – žemyn. Nors premjeras Andrius Kubilius džiūgauja, kad ES pirmaujame pagal algų sumažinimą, tai reiškia ne tik darbo jėgos atpiginimą, kuris didina šalies konkurencingumą, bet ir žmonių nustekenimą. Namų ūkiams vartojimo išlaidas, palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, 2009-ųjų pradžioje teko mažinti 8, o metų pabaigoje – jau 16,7 proc. Artimiausiu metu žmonės nieko gero nė nesitiki: Statistikos departamento duomenimis, balandžio mėnesio vartotojų pasitikėjimo rodiklis nė kiek nepagerėjo ir tebėra minus 37.

“BVP turėtų pakilti maždaug 3 proc., kad verslas imtų kurti naujas darbo vietas ir kelti atlyginimus. Kol kas jis maksimaliai išnaudoja esamą darbo jėgą”, – kada ne tik žvelgdami į statistiką, bet ir savo kailiu pajusime palengvėjimą, aiškina LPK analitikas A.Izgorodinas. 61 proc. įmonių darbuotojų mažėjo, 30 proc. jų liko toks pat skaičius ir tik 9 proc. truputį padidėjo – tokia naujausia 130 didžiausių apdirbamosios pramonės įmonių statistika, skelbiama lūkesčių indekse.

Krizė privertė mažinti ir viešojo sektoriaus vartojimą, bet skaičiai rodo, kad metų pradžioje išlaidos net didėjo, o atsižvelgiant į situaciją taupyti pradėta tik baigiantis metams. Žinoma, taupyti teks ir toliau, bet tai negali neturėti įtakos ir BVP, nes gamintojai bei paslaugų teikėjai praranda anksčiau buvusį dosnų vartotoją – viešąjį sektorių.
“Lietuvos biudžetas labai smarkiai orientuotas į vartojimą – 71 proc. biudžeto pajamų sudaro PVM ir akcizas. Tai problemiška padėtis, nes vartojimas krinta”, – tvirtina A.Izgorodinas.

Geros prognozės

Tačiau prognozės gana optimistinės. Finansų ministerija šiemet planuoja 1,6 proc. BVP augimą. L raidės formos atsigavimo scenarijų, kai po staigaus nuosmukio ateina keletas lėto augimo laikotarpių, prognozuoja LPK, tikėdamasi, kad atsigaunantis eksportas metų pabaigoje ar 2011 m. pradžioje pamažu įsuks ir kitus BVP komponentus.

Pasaulio bankas mums vieninteliams iš trijų Baltijos šalių taip pat žada 1,6 proc. BVP augimą. Žinoma, po mažesnio kritimo statistiškai didesnis skaičius ne visuomet reiškia realų pokytį ankstesnės gerovės link.

Ryga ir Talinas pirmojo ketvirčio BVP rezultatų dar nepaskelbė. Išankstiniais Latvijos ekonomikos ministerijos skaičiavimais, BVP krito 5 proc. Sumažėjo Estijos centrinio banko optimizmas: BVP augimo prognozes šiems metams jie sumažino nuo 1,4 iki 1 proc