BFL

Kristina KANIŠAUSKAITĖ-ŠALTMERĖ

Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis Vilniuje ūgteli užklupus sausiems ir karštiems orams. Jei ne atostogų metas, matyt, gatvių prieigose ir toliau springtume išmetamosiomis automobilių dujomis, tačiau dabar galime įkvėpti bent kiek švaresnio oro.

Žinant, kad per parą žmogus įkvepia apie 10–20 tūkst. litrų oro (vaikas – dvigubai daugiau nei suaugęs), nesunku suvokti, kokia svarbi jo kokybė žmogui. Europos aplinkos ir sveikatos centro duomenys fiksuoja, kad oro užterštumas prisideda prie visuomenės sveikatos ligų: kosulių, akių, plaučių ir širdies uždegimų, todėl svarbu tirti jo sudėtį ir žinoti apie žalingą poveikį žmogui ir jo aplinkai.

Azoto dioksidas ir pažemio ozonas vadinami didžiausią poveikį žmonių sveikatai darančiais teršalais. Ilgalaikio ir maksimalaus jų po­veikio padariniai – nuo kvėpavimo takų pa­žei­dimų iki ankstyvos mirties.

Oro teršalų koncentracija vis dar per didelė, todėl oro kokybės problema išlieka.

Mokslininkams nustačius, kad oro tarša trum­pina žmogaus gyvenimo trukmę, pasipylė prognozės, esą jau 2050-aisiais ji kasmet nusineš daugiau negu 6,5 mln. gyvybių (t.y. dvigubai daugiau mirties atvejų, nei nustatoma šiuo metu). Kinai, mėgindami užbėgti šiam faktui už akių, puolė iš Kanados pirkti šviežio kalnų oro flakonų, o štai lietuvius ekspertai ramina: esame viena švariausių Europos sostinių.

Pastaraisiais dešimtmečiais Europoje gerokai sumažėjus daugelio į orą išmetamų teršalų kiekiui, oro kokybė regione gerėjo. Tačiau oro teršalų koncentracija vis dar per didelė, todėl oro kokybės problema išlieka. Šiuo metu didelė dalis Europos gyventojų įsikūrę zonose, kuriose nesilaikoma oro kokybės standartų, o tai kenkia jų sveikatai.

Maždaug 90 proc. miesto gyventojų Eu­ropoje yra veikiami tokios teršalų koncentracijos, kuri viršija sveikatai kenksmingus oro kokybės lygius. Pavyzdžiui, ore esančios smulkios kietosios dalelės tikėtiną gyvenimo trukmę ES sutrumpina daugiau nei aštuoniais mė­nesiais.

Kietosios dalelės – ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje yra rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų ir pan. Įkvėpti jų tenka ilgiau pabuvus judrioje gatvėje, o tada pasireiškia tam tikri negalavimai, tokie kaip bronchito paūmėjimas, obstrukcinės plaučių ligos, kvėpavimo takų infekcijos ar pa­dažnėję astmos priepuoliai. Žmogui žalingiausias ilgalaikis kietųjų dalelių poveikis, todėl ma­žinti oro taršą – daugelio valstybių prioritetas.

Gyventojai neabejingi oro taršai

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausiosios specialistės Vilmos Bimbaitės teigimu, pastaraisiais metais ir Lietuvoje tampa vis populiariau domėtis oro tarša perkant būstą, laukiantis at­žalų ar slaugant sunkesnėmis ligomis sergančius ligonius. Žmonėms ne vis vien, kokioje ap­linkoje jie kuriasi, vis aiškiau suvokiamas ap­lin­kos veiksnių poveikis sveikatai.

Lietuvoje oro taršos matavimai atliekami nuo 1978 m. automatizuotose oro kokybės mo­nitoringo stotyse. 24 valandas per parą septynias dienas per savaitę atnaujinami oro taršos žemėlapiai siekiant informuoti žmones apie oro taršos lygį jų gyvenamose teritorijose.

Gyvenantiems arti gatvės specialistė pataria neatidarinėti langų, poilsiauti žalesnėse miesto erd­vėse, kur mažesnis automobilių srautas.

„Automatizuotų oro kokybės monitoringo stočių duomenys iš toje aplinkoje veikiančių teršalų analizatorių patenka į stoties kompiuterį, o iš jo – į pagrindinį oro kokybės duomenų serverį, esantį Aplinkos apsaugos agentūros centrinėje būstinėje Vilniuje. Visų duomenų peržiūra ir vertinimo procesas kiekvieną darbo dieną vyksta prie kompiuterio mūsų agentūroje“, – apie oro kokybės stebėjimo procesus pasakoja V.Bimbaitė.

Gyvenantiems arti gatvės specialistė pataria neatidarinėti langų, poilsiauti žalesnėse miesto erd­vėse, kur mažesnis automobilių srautas. Jau­nėjant automobilių parkui ši problema ga­lėtų mažėti, tačiau, deja, vis dar esame aktyvūs dėvėtų automobilių pirkėjai.

O Baltijos aplinkos forumo cheminių me­džiagų specialistė Sigita Židonienė įspėja, kad karštomis vasaros dienoms kenksmingos me­džiagos, reaguodamos su ultravioletiniais spinduliais, žmogaus organizmui tampa pavojingesnės nei įprastai, todėl ragina tausoti sveikatą ir laikytis atokiau nuo užterštų pramonės rajonų ar gatvių.

Miesto oras stebimas matuojant kietųjų da­lelių – anglies monoksido, azoto dioksido kie­­kius. Tarša ypač padidėja, kai vyrauja rytų krypties vėjai, pučiantys nuo Baltarusijos ar Ru­si­jos. Galbūt išeitis – drėkinti sostinės gatves van­­­deniu kaitriomis vasaros dienomis, kaip būdavo sovietiniais laikais?

Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Šilienė mano, kad tai problemos neišspręstų, nes vanduo gatvėse greitai išgaruotų, o dulkės vėl pakiltų.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovai patikslina, kad šlapiuoju būdu švarinamos tik reprezentacinio pobūdžio gatvės, tačiau leidžia su­prasti, jog tai brangus malonumas: 1 tūkst. kv. m tokio drėkinimo atsieina 10 eurų. Bran­gu, o nauda, jei už lango tvoskia 35 laipsnių karštis, tetrunka vos penkias minutes. Tad ar verta? Matyt, greičiau sulauksime, kol prapliups lietus, o jei kurį laiką nelis, oro tarša dar padidės, nes prie kietųjų dalelių prisidės žiedadulkės, kurios irgi veikia savijautą.

Nerimą kelia ir vėžinės ligos

Nacionalinio vėžio instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Giedrė Smailytė dalijasi rezultatais mokslinių tyrimų, kuriuos atliekant vertinta vėžio rizika tarp žmonių, gyvenančių didesnės oro taršos regionuose, vairuotojų profesionalų, miesto policininkų ir kitų gyventojų grupių, gyvenančių ar dirbančių didesnės oro taršos aplinkoje. „2015 m. ekspertų grupė pa­skelbė, jog mokslinių tyrimų duomenų pakanka, kad oro tarša būtų pripažinta kancerogenišku žmogui veiksniu, taip pat – kad ji didina plaučių vėžio riziką ir yra galbūt susijusi su šlapimo pūslės vėžiu“, – Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros monografijoje paskelbtus duomenis komentuoja mokslininkė.

Užuot ėję pėsčiomis ar važiavę dviračiu, žmonės renkasi pa­to­gumą, o ne fizinį sveikatingumą, ir net trumpus atstumus nori įveikti automobiliu.

Jos teigimu, oro užterštumas – labai rimta šiuolaikinio pasaulio problema: užuot ėję pėsčiomis ar važiavę dviračiu, žmonės renkasi pa­to­gumą, o ne fizinį sveikatingumą, ir net trumpus atstumus nori įveikti automobiliu. Galbūt todėl Lietuvoje kasmet diagnozuojama beveik 18 tūkst. naujų vėžio atvejų, iš kurių dalis neabejotinai susiję su oro tarša. Tik keisdami savo gyvensenos įpročius, rinkdamiesi švaresnę darbo ir gyvenamąją aplinką galime išvengti pagrindinių oro taršos elementų: ozono, sieros oksido, anglies monoksido, azoto oksido, benzolo, butadieno, formaldehido, gyvsidabrio, švino ir kietųjų dalelių.

Pakanka visą gyvenimą gyventi mieste, ir su­laukus 60-ies plaučiai taps tokie juodi, kaip rū­kius tabaką. Ne veltui lėtinė obstrukcinė plau­čių liga kamuoja vis daugiau žmonių (pa­gal dažnumą tai ketvirta mirties priežastis pa­saulyje).

Lietuva sudarytuose taršos žemėlapiuose raudonuoja dėl benzipireno, kurio gausu išmetamosiose dujose, – dėl to kalti nekokybiški ka­tilai namams šildyti ir seni automobiliai.

Ir nors išmetamų teršalų kiekiai Lietuvoje vis dar skaičiuojami šimtais tūkstančių tonų, didžiausios įmonės teršalų kiekį nuo sovietmečio yra sumažinusios. Paisyti aplinkosaugos rei­kalavimų jas paskatino užsienio investuotojai, griežti europiniai aplinkosaugos reikalavimai ir noras eksportuoti į Europos Sąjungos šalis: ap­linkosaugos reikalavimus ignoruojanti įmo­nė paprasčiausiai nerastų klientų Europos rinkoje.

Kasmet tyrimus visoje Europoje atliekanti Europos aplinkos agentūra atkreipia dėmesį, kad Lietuva sudarytuose taršos žemėlapiuose raudonuoja dėl benzipireno, kurio gausu išmetamosiose dujose, – dėl to kalti nekokybiški ka­tilai namams šildyti ir seni automobiliai.

Dar iki 2020 m., Lietuva yra įsipareigojusi 55 proc. sumažinti sieros dioksido, 48 proc. – azoto oksidų, 32 proc. – lakiųjų organinių junginių, 20 proc. – smulkiųjų kietųjų dalelių ir 10 proc. – amoniako kiekį.

Visą straipsnį ir savaitraščio “Veidas” numerį rasite ČIA