Lietuvos verslo konfederacija kartu su Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazija, Jaunimo verslo klubu ir Nacionaline moksleivių akademija jau antrus metus iš eilės liepos mėnesį organizuoja moksleivių vasaros stovyklas „Jaunieji startuoliai“.

Stovyklos vyksta Vilkaviškio rajone prie Vištyčio ežero. Kiekvienoje sesijoje dalyvauja 45–48 dalyviai: moksleiviai iš aštuonių Lietuvos gimnazijų, jų mokytojai ir tėvai.
KTU gimnazijos direktorius prof. Bronislovas Burgis šią stovyklą vadina labai naudingu išradimu, nes vienoje vietoje susiburia ir moksleiviai, ir mokytojai, ir tėvai: „Svarbu, kad dalyviai atvyksta iš kelių gimnazijų. Jei tai būtų vienos mokyklos stovykla, tokio efekto neturėtų. Dabar galima palyginti, kokie būna žmonės iš skirtingų miestų. Tėvams naudinga pažinti savo vaikus neformalioje aplinkoje, juk jie nėra matę, kaip jų vaikai dalyvauja verslo žaidimuose, kaip susipažįsta ir bendrauja su kitais. O mokytojams – tai didelė galimybė išmokti kažko nauja, pažinti savo mokinius.“
B.Burgis pabrėžia, kad tokiose stovyklose moksleiviai pirmiausia pajunta, jog turi būti lyderiai, stengtis save realizuoti, siūlyti iniciatyvas, bet kartu ir sugebėti neužgožti kitų, netapti nemėgstamais, išmokti sugyventi su kitais. „Gyvenime yra taip, kad turi subalansuoti savo troškimą pirmauti, praturtėti, kažką nuveikti ir kartu mokytis būti komandoje, leisti ir kitiems pasirodyti, – tvirtina gimnazijos vadovas. – Gal ir gali užsidirbti pinigų pusiau sąžiningais būdais, bet tu nebūsi gerbiamas, mylimas. Vaikams labai naudinga tai suvokti. Tokioje stovykloje naudinga ir tai, kad moksleiviai pamato visai kitokius mokytojus. Pavyzdžiui, aš nuvažiavęs į stovyklą jiems pateikiu muzikos, poezijos ir matematikos kokteilį. Vasarą gali sau leisti visai kito formato pamokas, pasiskirstyti vaidmenimis, nuo ryto iki vakaro gyventi tikro verslininko gyvenimą.“
Pašnekovas pasidžiaugė, kad per metus „Jaunųjų startuolių“ stovyklos tapo žinomos ir patrauklios: kai reikėjo rinkti komandas, bent jau KTU gimnazijoje atsirado labai daug norinčiųjų į jas važiuoti. „Žinia sklinda labai greitai, ir jei pavyktų tokias stovyklas organizuoti kasmet dar daug metų, tai būtų labai gerai. Mes stengsimės kaip nors tą malonumą pratęsti“, – žada B.Burgis.

Siekis – skleisti kūrybiškumą ir ugdyti lyderio savybes

Lietuvos verslo konfederacijos projektų direktorė Redita Strumylaitė pasakoja, kad stovyklos tikslas – skleisti kūrybiškumą tarp moksleivių, ugdyti jų lyderio savybes, bendravimo gebėjimus, iniciatyvumą, susidomėjimą verslu. „Paskaitas ir užsiėmimus veda verslūs jaunimo atstovai ir svečiai, kurie ne tik moko verslumo, bet ir padeda ugdyti lyderio, derybininko, viešo kalbėtojo savybes. Šalia užsiėmimų vyksta interaktyvus verslumo turnyras “Mano respublika”, kai kiekvienas stovyklos dalyvis gauna tam tikrą vaidmenį ir atlieka socialines funkcijas“, – pasakoja R.Strumylaitė.
Be to, stovykloje dalyviai kuria savo verslus ir siekia kuo didesnio pelno. Jaunimo verslo klubo prezidentės Silvinijos Simonaitytės nuomone, svarbiausia tai, kad stovykloje visi moksleiviai, tėvai ir mokytojai yra lygūs kaip asmenybės ir mokosi vienodai, o paskaitas skaito jaunieji verslininkai, pasidalydami savo patirtimi, papasakodami, kokių klaidų nereikėtų daryti.
„Labai svarbu, kad dalyviai su lektoriais gali bendrauti ir neformaliai – po paskaitų, laisvalaikiu, prie laužo. Tos žinios moksleiviams perteikiamos prieinamai ir jų kalba. Žaidybiniu elementu, lygiu bendravimu parodome, kad visi esame lygūs ir visi galime kažko pasiekti. Kadangi jaunuoliams yra diegiamas pasitikėjimas savimi, pasibaigus stovyklos laikui jiems lengviau adaptuotis ir savo mokykloje bei kitoje aplinkoje“, – įsitikinusi S.Simonaitytė.
Ji pasakoja girdėjusi daug atsiliepimų iš stovyklų dalyvių, kad jie, stebėdami vieni kitus, atrado naujų savybių: „Pavyzdžiui, mokytojai sako, jog daug metų mokė vaikus ir nežinojo, kad šie turi tokių gabumų, kad moka taip gražiai bendrauti. Neformalioje aplinkoje moksleiviai labiau susidraugauja ir grįžę į savo mokyklas elgiasi draugiškiau, ieško daugiau žinių, naujų užsiėmimų, kitų savirealizacijos būdų. Esu tikra, kad šie vaikai nesityčios iš kitų ir jų nežemins. Jie dar ilgai dalijasi savo įspūdžiais iš stovyklos, užkrečia kitus, pasakoja, kad galima bendrauti kitaip, kad yra tam tikri verslumo principai, kad jau mokykloje galima pradėti verslą.“
Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Pasitelkus jaunimo organizacijas siekiama užkirsti kelią patyčioms ir diskriminacijai mokykloje, mažinama socialinė atskirtis, skatinamas mokinių verslumas.

Stovyklose siekiama į ugdymo procesą įtraukti ne tik mokytojus ir moksleivius, bet ir tėvus, taip stiprinant šeimos narių ir mokyklos ryšį