Irena VAIŠVILAITĖ

Lietuvos ambasadorė  prie Šventojo Sosto

Ką veikia ambasadorius prie Šventojo Sosto, Lietuvoje nėra gerai žinoma. Dažnai girdžiu, kad tai – malonios atostogos Romoje. Maža to, pakanka žiūrinčių į šią diplomatinę misiją įtariai ar su ironija. Pamenu, kai žiniasklaidą pasiekė žinia apie mano paskyrimą prie Šventojo Sosto, kažkas socialinėje žiniasklaidoje pakomentavo: „O kodėl ne pas Dantukų fėją?“ Tai sąmojinga, bet ir daug pasako apie nežinojimą arba apie norą nežinoti apie Šventąjį Sostą, kaip reikšmingą tarptautinės politikos veikėją.

Net Lietuvoje toli gražu ne visi žino, kad ankstyviausi Lietuvos santykiai su Šventuoju Sostu buvo dėl Mindaugo karūnavimo, ir būtent Popiežiaus suteiktas Lietuvos valstybės pripažinimas mus įvedė į tuometę Europos valstybių šeimą. Galima priminti ir tai, kad Lietuvos ambasada prie Šventojo Sosto veikė per visą sovietinės okupacijos laikotarpį, iki 1991 m., taigi jos nereikėjo steigti ir atidarinėti iš naujo.

Galima būti netikinčiu ir netgi religijos priešininku, bet negalima nematyti, kad mūsų dienų pasaulyje religija vaidina daug didesnį vaidmenį, nei manėme prieš 15 metų. Tai liudija ir dabartinio Popiežiaus matomumas bei nuolat girdimas jo balsas tarptautinei bendruomenei svarbiais klimato, taikos, socialinės raidos ir teisingumo, religijų sugyvenimo klausimais, jo kelionės į konfliktų varginamus kraštus ir raginimas tuos konfliktus spręsti pasitelkiant nesmurtingas priemones.

Tuo labiau keista manyti, kad Popiežius yra nereikšminga figūra, žinant, jog jis vadovauja didžiausiai pasaulyje tikinčiųjų grupei – milijardui trims šimtams milijonų katalikų visuose pasaulio žemynuose. Skirtingai nuo antros pagal dydį – islamo išpažinėjų bendruomenės, neturinčios vieno autoriteto ar vieno centro, pasaulio katalikai ne tik pripažįsta Popiežiaus arba Šventojo Sosto autoritetą, bet ir turi organizacines struktūras, kurios daro Katalikų bažnyčią vienu metu lokalią ir globalią bei turinčią tarptautiniu lygiu pripažintą centrą.

Katalikų bažnyčia veikia daugelyje pasaulio šalių ir jos tikintieji yra tų valstybių piliečiai. Tuo pačiu metu Romos kurija, kurios tikslas yra padėti Popiežiui valdyti Katalikų bažnyčią, yra tarptautinėje teisėje įtvirtinta institucija. Tarptautinį Popiežiaus suverenitetą garantuoja Vatikano miestas-valstybė, tačiau pasaulio valstybės su Popiežiais santykius palaiko ne kaip su Vatikano, o kaip su Katalikų bažnyčios vadovais. Diplomatinius santykius su Šventuoju Sostu šiuo metu turi 180 valstybių, taip pat Europos Sąjunga. Be to, Šventasis Sostas yra narys arba stebėtojas 33 tarptautinėse ir 7 tarpvyriausybinėse organizacijose. Pavyzdžiui, Šventasis Sostas yra vienas iš ESBO steigėjų ir visateisis šios organizacijos narys, jis stebėtojo teisėmis dalyvauja Jungtinėse Tautose ir jų organizacijose Ženevoje, Vienoje, Romoje, yra stebėtojas UNESCO ir Europos Taryboje.

Pasaulyje veikia 109 Šventojo Sosto atstovybės, kurios vadinamos Apaštališkosiomis nunciatūromis. Ne viena jų, kaip ir veikianti Vilniuje, kuri yra akredituota Lietuvai, Latvijai ir Estijai, atstovauja Šventajam Sostui keliose valstybėse. Turint omenyje, jog Popiežiaus diplomatinė tarnyba yra seniausia nepertraukiamai veikianti pasaulyje (nuo VIII a.), reikia pabrėžti, kad ji turi ir vieną labiausiai išplėtotų diplomatinio atstovavimo tinklų.

Klystų manantys, kad santykius su Šventuoju Sostu palaiko tik katalikiškos tradicijos valstybės. Savo atstovus ir, beje, reziduojančius, turi Iranas, Irakas ir Turkija, Indonezija ir Malaizija, Japonija ir Australija, Izraelis ir Gruzija, Rusija, Graikija ir Serbija – vardijant tik pačias ryškiausias akivaizdžiai nekatalikiškas šalis. Diplomatinius santykius su Šventuoju Sostu palaiko taip pat visos Europos valstybės, dauguma Afrikos ir Azijos šalių.

Taigi akivaizdu, kad Šventasis Sostas, nors iš jo sunku tikėtis investicijų ar eksporto galimybių, yra laikomas labai svarbiu tarptautiniu partneriu. Tą liudija ir nuolatiniai aukščiausio lygio vizitai Vatikane. Su Popiežiumi susitinka net tų valstybių, kurios su Vatikanu neturi diplomatinių santykių, delegacijos. Geras pavyzdys būtų Saudo Arabija.

Lietuvai, kuri šįmet minės diplomatinių santykių su Šventuoju Sostu 95 metų sukaktį, jis yra svarbus tarptautinės politikos partneris. Ir nors mūsų ambasada, turinti tik vieną diplomatą – ambasadorių – ir tik vieną techninį darbuotoją, yra pati mažiausia Lietuvos ir pati mažiausia prie Šventojo Sosto veikianti diplomatinė atstovybė, ji ne tik reguliariai informuoja apie Šventojo Sosto veiklą, organizuoja oficialius vizitus ir susitikimus, bet ir rengia reguliarias politines konsultacijas, skatina įvairių sričių specialistų bendradarbiavimą.

Interesas yra abipusis. 2016 m. Lietuvoje lankėsi ir su mūsų valstybės vadovais susitiko Vatikano valstybės sekretorius Pietro Parolinis ir socialinę Bažnyčios politiką kuruojantis kardinolas Peteris Turksonas. Išplėtotas Šventojo Sosto diplomatinių atstovybių, turinčių glaudžius ryšius su vietos Bažnyčia, tinklas leidžia mums aptarti padėtį valstybėse ir ištisuose regionuose, kur Lietuvai nėra atstovaujama. Tarptautinės Šventojo Sosto iniciatyvos leidžia mūsų pareigūnams ir specialistams įsijungti į tinklus mums svarbiais klausimais. Pavyzdžiui, Popiežiui Pranciškui labai rūpi kova su prekyba žmonėmis ir jis skatina kuo platesnę įvairių valstybių sąveiką šiuo klausimu, kurio neįmanoma išspręsti be tarptautinio bendradarbiavimo. Lietuvos, kurios piliečiai šioje nusikalstamoje veikloje yra ir veikėjai, ir aukos, policija dalyvauja kovos su prekyba žmonėmis tinkle ir jos atstovai jau kelis kartus lankėsi Vatikane vykstančiuose susitikimuose, o 2016 m. pavasarį į pasaulinį teisininkų susitikimą šiuo klausimu buvo pakviestas ir pranešimą skaitė Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėjas prof. Aurelijus Gutauskas.

Lietuvos ambasada siekia išnaudoti didžiulį matomumą, kurį suteikia Šventojo Sosto populiarumas, Lietuvos ir jos interesų pristatymui. Tam rengiamos parodos, skirtos Lietuvos kultūrai, buvo parengtas ir pristatytas išsamus dokumentų iš Vatikano archyvų rinkinys, skirtas Lietuvai 1918–1938 m., paminėta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25 metų sukaktis.

Žinoma, niekas taip neprisideda prie pasaulinio šalies matomumo, kaip Popiežiaus apsilankymas joje. To Lietuva nuosekliai siekia – taip pat ir per savo diplomatinę atstovybę prie Šventojo Sosto. Bet šįmet pasinaudosime kita Šventojo Sosto suteikiama matomumo galimybe – Vatikano pašto ženklu. Pirmą kartą istorijoje Lietuva ir Vatikanas išleis bendrą pašto ženklą, skirtą Žemaičių vyskupystės įsteigimui 1417 metais.