Prezidentė Dalia Grybauskaitė, viena ranka nuolat raginusi Lietuvos diplomatinę tarnybą žūt būt išmušti jai vizitą į Vašingtoną pas Baracką Obamą, kita ranka nedvejodama atmetė JAV prezidento asmeninį kvietimą atvykti į Vidurio ir Rytų Europos vadovų susitikimą Prahoje. Vietoje savęs D.Grybauskaitė į vakarienę su B.Obama delegavo Ministrą pirmininką Andrių Kubilių. Kaip tą suprasti?

Savaitę tylėjusi, antradienį Prezidentūra pagaliau teikėsi pakomentuoti šią skandalingą žinią. Anot prezidentės atstovo Lino Balsio:  ”Dauguma ten [Prahoje, - “Veido” past.] dalyvaujančių regiono lyderių yra premjerai. Iš vienuolikos aštuoni yra premjerai. Tai yra visiškai natūralu, kad ir iš Lietuvos važiuoja dalyvauti premjeras”.

Ar “visiškai natūralu”, kad D.Grybauskaitė nutarė ignoruoti asmeninį, tiesiogiai jai atsiustą,  B.Obamos kvietimą, prezidentės atstovas nepaaiškino. Vietoje to L.Balsys bandė apsimesti, neva jokio asmeninio kvietimo nebuvo: “Kadangi prezidentė yra Lietuvos vadovė, laiškas, adresuotas Lietuvai, patenka pas prezidentę. Prezidentė tai traktuoja kaip kvietimą Lietuvai”. Visa bėda, kad tokių traktavimo niuansų nežinojo nei B.Obama, nei JAV prezidento protokolo tarnyba, tad, tarkime, Lenkijos premjerui Donaldui Tuskui adresuotą asmeninį kvietimą į Prahą nusiuntė ne į Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio rūmus, o į Vyriausybės kanceliariją. O štai kviesdamas į susitikimą Čekijos prezidentą Vaclavą Klausą ir premjerą Janą Fischerį, JAV prezidentas kažkodėl siuntė du kvietimus, o ne vieną “adresuotą Čekijai”, kaip tarsi turėtų būti, jeigu vadovautis D.Grybauskaitės logika.

Tad Prezidentūros paaiškinimus, kodėl D.Grybauskaitė nutarė ignoruoti susitikimą Prahoje su B.Obama, neišeina pavadinti kitaip, nei bejėgišku išsisukinėjimu. Tai, kaip sakoma, medicininis faktas. Bet tai nėra atsakymu į klausimą: O tai kodėl nevykstama į Prahą?

Iš Prezidentūros išvedžiojimų tarsi sektų, kad prezidentei D.Grybauskaitei būtų lyg ir “žemas lygis” dalyvauti susitikime, kurio dauguma dalyvių bus premjerai, tad už ją žemesnio rango politikai. Bet juk susitikti ji važiuotų ne su premjerais, o su prezidentu!  Vadinasi, tai ne paaiškinimas.

Kitas galimas paaiškinimas: Tokio gausaus, grupinio susitikimo metu vargu ar visiems iš vienuolikos jo kviestinių dalyvių pavyktų persimesti žodžiu su B.Obama asmeniškai. Dar daugiau – žinant B.Obamos bendravimo manierą, labiausiai tikėtina, kad vakarienės Prahoje metu skambės JAV prezidento monologas apie tai, kokį didelį indėlį žmonijos taikiai ateičiai padarė jis su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu, pasirašydami branduolinės ginkluotės apribojimo sutartį. Na, ir patikinimai, jog Amerika jo asmenyje nepamiršta savo sąjungininkų Vidurio ir Rytų Europoje (nors vien tas faktas, kad B.Obamai po glebėsčiavimosi su D.Medvedevu teka eiti raminti vidurio ir rytų europiečių, liudija priešingai).

Žinant jau išryškėjusį D.Grybauskaitės požiūrį, kad aukščiausio lygio susitikimuose turi būti pasiekiami konkretūs rezultatai, tokia vakarienė klausantis B.Obamos monologo jai gali atrodyti beprasmiu laiko leidimu. Juo labiau, kad apskritai su europiečiais, ne tik su jautriais ir aikštingais Vidurio ir Rytų Europos atstovais, gan atsainiai bendrauti linkęs B.Obama gali pagalvoti, jog pasikviesdamas D.Grybauskaitę į Prahą jis išpildė jos norą susitikti su JAV prezidentu, tad apie kokį nors atskirą vizitą į Vašingtoną nebebūtų kalbos.

Būtų galima pasiūlyti ir dar paaiškinimo variantų, bet jie jau dvelktų sąmokslo teorija.

Geriau luktelėkime ir pažiūrėkime, kaip toliau vystysis veiksmas. Vis tiek blogiau, nei dabar, nebus. Net jeigu šio D.Grybauskaitės akibrokšto mūsų ilgametės sąjungininkės vadovui nebūtų buvę,  B.Obamos požiūris į mus (kaip ir į kitus ilgamečius Jungtinių Valstijų sąjungininkus) geresniu netaptų. Nes labiau sugadinti santykius su ilgamečiais draugais ir partneriais, nei tai vos per vienerius metus padarė B.Obama, nėra pavykę nei vienam Amerikos prezidentui.