Tik išsami ir įvairiapusė esamos padėties analizė leidžia priimti racionaliausius socialinės politikos sprendimus ir tinkamai naudoti valstybės biudžeto lėšas socialinėms reikmėms. Šiam tikslui pasitarnaus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliekamas pažeidžiamiausių socialinių grupių tyrimas.

Vilma Kasperavičienė

Ši aukštoji mokykla, taikydama inovatyvios socialinės įtraukties ir socialinio dalyvavimo strategijas, dveji metai vykdo ES struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Socialinė atskirtis ir socialinis dalyvavimas pokyčių Lietuvoje“.

Pasak VDU sociologų, pats socialinės atskirties terminas, kurį sukūrė britiška viešosios politikos tradicija, išlieka gana prieštaringas ir dažnai vartojamas tik nepasiturintiems ar skurstantiems visuomenės nariams apibūdinti.

„Tiek per pastaruosius keletą dešimtmečių užsienyje atlikti, tiek mūsų tyrimas rodo, kad su nepritekliumi, netolerancija, priespauda, diskriminacija ir neigiamu visuomenės požiūriu susiduria ne tik skurstantieji. Išaugusi pajamų nelygybė, nuolat besikeičianti darbo rinka, ekonominių ciklų svyravimas, vyriausybių nuosmukiai ir klaidos paliečia vis platesnį ratą žmonių. Tarp jų atsiduria ir migrantai, tautinės mažumos, kitatikiai, vienišos motinos arba tėvai, bedarbiai, našlaičiai bei grįžusieji iš įkalinimo įstaigų“, – teigia projekto tyrėja dr. Jurga Bučaitė-Vilkė.

„Gauti tyrimo rezultatai svarbūs kuriant ir tobulinant valstybės vykdomą socialinę politiką užimtumo, paramos šeimai, benamystės, lėtinių ligų, alkoholizmo, nediskriminavimo ir kitose srityse. Jie leidžia socialinės politikos formuotojams sužinoti, su kokiomis problemomis susiduria įvairios socialinės atskirties grupės, ką jos mano apie valstybės gaunamą paramą ir institucijų veiklą, ko tikisi. Taigi šiuo požiūriu atliktas tyrimas yra „špargalkė“, kuria gali naudotis socialinės politikos kūrėjai planuodami strategijas, kurdami gaires, veiksmų planus ar priemones“, – sako VDU profesorė Aušra Maslauskaitė.

Pasak jos, kuriant socialinės įtraukties programas apie socialinės atskirties riziką patiriančių grupių poreikius neretai sprendžiama „iš viršaus“, tai yra pasitelkiant sveikatos, socialinių paslaugų specialistų, politikų, valstybės tarnautojų ir kitų „ekspertų“ žinias arba viešąją nuomonę. Tokia prieiga yra ribota, nes neapima socialinės atskirties rizikos grupių patirties ir požiūrio. Tai, kad nuomonė „iš apačios“ yra nematoma, gali būti viena pagrindinių neefektyvios socialinės paramos atskirties grupėms sistemos prielaidų.

Ne mažiau svarbus ir kitas tyrimo rezultatų pritaikymo aspektas. Tyrimo rezultatai pateikia daugelio socialinių grupių portretus, kurių nepriklausantieji šioms grupėms galbūt net nėra matę. „Sociologinis faktas: žmonės dažnai bendrauja su panašiais į save, todėl nuomones apie kitokius, nepriklausančius jų ratui, susikuria vadovaudamiesi stereotipais. Mūsų tyrimas suteiks galimybę susipažinti su „kitokiais“ ne per tarpininkus, todėl tikimės, kad tai padės Lietuvos visuomenei tapti lygiateisiškesnei, pakantesnei, komfortiškesnei“, – aiškina profesorė.

Vienas pagrindinių projekto uždavinių buvo nustatyti, kaip skirtingos socialinės atskirties riziką patiriančios grupės pačios suvokia savo padėtį ir kokias išeitis iš šios padėties įsivaizduoja. Todėl buvo pasirinktos gana skirtingos grupės: vienišos motinos, auginančios mažamečius vaikus, jauni bedarbiai vyrai, benamiai vyrai, religinės mažumos (evangelikai baptistai ir „Tikėjimo žodžio“ bendruomenių atstovai), lėtinėmis ligomis sergantys asmenys ir alkoholikai. Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad kiekviena grupė skirtingai išgyvena atskirtį, tačiau daugumai ji susijusi su sumenkusia gyvenimo kokybe, socialinio dalyvavimo ir socialinių išteklių trūkumu.

Pastebėta, kad tyrime dalyvavusias grupes atskirtis paliečia tada, kai skirtingi veiksniai (nedarbas, mažas atlyginimas, menkos galimybės naudotis sveikatos sistema, išsilavinimo trūkumas, būsto neturėjimas, nesaugi gyvenimo aplinka) yra kliuvinys pasiekti bent pakenčiamą gyvenimo kokybę. Be to, šios grupės susiduria su aplinkinių priešiškumu, neigiamu požiūriu, net tamsumu, o tai taip pat veikia jų asmeninę savigarbą, pasitikėjimą savimi ir pasitenkinimą gyvenimu.

Kai kurios nūdienos visuomenės problemos – benamystė, įkalinimas, priklausomybė nuo alkoholio – turi išskirtinai vyrišką „veidą“. Tirti benamiai vyrai, neturintys nei būsto, nei pajamų šaltinio, nei socialinio statuso, dažnai naudojo lytį kaip vieną pagrindinių individualumo bei asmenybės raiškos būdų.

Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę. Projektas „Socialinė atskirtis ir socialinis dalyvavimas pokyčių Lietuvoje“. (Nr.VP1-3.1-ŠMM-07-K-02-045)