Vėjo energetikai Lietuvoje pasiekus valstybės nustatytas plėtros ribas, energetikos verslo, teisės ir kitų sričių ekspertai sutaria, kad sprendimai dėl naujo plėtros etapo turi būti priimti kuo greičiau, ir pateikia įžvalgas, ko ateityje galima tikėtis iš vėjo energetikos šalyje.

Jų teigimu, jei iki 2018 m. Lietuvos vėjo jėgainių suminė galia pasiektų 850 MW (šiuo metu nustatyta riba yra 500 MW), tai sudarytų sąlygas vėjo jėgainėms pagaminti ketvirtadalį šaliai reikalingos elektros energijos. Tokiomis įžvalgomis buvo dalinamasi  penktadienį vykusioje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje vėjo energetikos dešimtmečiui Lietuvoje pažymėti „Lietuvos vėjo energetikai – 10 metų“.

„Per 10 metų nuo vėjo energetikos pradžios Lietuvoje sukaupėme patirties ir duomenų, kuriais remdamiesi galime konkrečiai pasakyti, kokios yra šios energetikos srities perspektyvos šalyje ir kaip reikėtų įgyvendinti tolesnę plėtrą. Vėjo greitis Lietuvoje prilygsta fiksuojamam Šiaurės Vokietijoje, netrūksta norinčių investuoti ir plėtoti vėjo energetikos projektus, tad valstybei tereikia parodyti politinę valią ir apsibrėžti strategiją, kaip turėtų vykti vėjo energetikos plėtra“, – sako Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius Saulius Pikšrys.

Maksimali galima vėjo jėgainių galia Lietuvoje yra 500 MW, ir šis kiekis jau išdalintas aukcionuose. Pasak S. Pikšrio, vėjo jėgainių galios „lubas“ Lietuvoje reikėtų pakelti bent iki 850 MW. Tokią suminę galią būtų galima pasiekti iki 2018 m. Esant 35 proc. vidutiniam gamybos efektyvumui naujai statomuose vėjo jėgainių parkuose būtų pagaminta 2,35 TWh elektros per metus, tai sudarytų 24 proc. galutinio suvartojimo. S. Pikšrio teigimu, tolydžiai plėtojant vėjo energetiką, iki 2025 m. iš vėjo būtų galima gaminti apie 50 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos.

Lygiagrečiai, anot LVEA direktoriaus, reikia pradėti vėjo energetikos plėtrą jūroje: per šiuos ir 2015 m. apibrėžti, kaip turi vykti konkursai dėl jūrinės teritorijos žvalgymo, iki 2018 m. atlikti tyrinėjimus, o iki 2022 m. – pastatyti vėjo jėgainių parkus Baltijos jūroje.
„Dėl vis gerėjančių technologinių sąlygų ir galimybės efektyviai gaminti didelius kiekius  energijos investuotojai vis rimčiau vertina jūrų vėjo energetikos potencialią. Tačiau Lietuvoje delsiama išspręsti jūrinės teritorijos teisinį reglamentavimą“, – sako S. Pikšrys.
Advokatų kontoros GLIMSTEDT energetikos specializacijos teisininkas Justinas Poderis atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje būtina apsispręsti dėl ilgalaikės vėjo energetikos vystymosi politikos.
„Šiuo metu nėra ilgalaikės vėjo energetikos vystymosi politikos, kuri identifikuotų siektinus vėjo energetikos vystymo rodiklius iki 2030, 2050 metų. Taip pat Lietuvos vėjo energetikos iki 2020 metų politiką nustatantys teisės aktai privalo būti atnaujinti, kadangi yra nebeaktualūs atsižvelgiant į jau pasiektą 500 MW vėjo jėgainių suminę galią. Remiantis ES valstybių narių patirtimi ir ES energetikos politiką nubrėžiančiais dokumentais, tik ilgalaikės vėjo energetikos plėtros politikos nustatymas leis užtikrinti tolygią, valstybės interesus atitinkančią vėjo energetikos plėtrą bei investuotojų teisėtų interesų apsaugą“, – teigia GLIMSTEDT atstovas.
Suminė vėjo jėgainių galia šiuo metu Lietuvoje siekia 281 MW. Nuo 2004 m. Lietuvoje vėjo elektrinės pagamino 2,38 TWh elektros energijos, iš jų 0,6 TWh – per praėjusius metus. Tai sudarė 6 proc. 2013 m. šalyje sunaudotos elektros energijos. Lietuva yra įsipareigojusi ES iki 2020 m. pasiekti, kad 23 proc. šalyje suvartojamos energijos sudarytų energija, gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.