Šiuo metu apie milijonas šalies gyventojų savo pensijai papildomai yra sukaupę maždaug 3,85 mlrd. Lt. Pernai vidutinė II pakopos pensijų fondo vertė padidėjo kiek daugiau nei 9 proc. Didžioji dalis lėšų (apie 2 mlrd. Lt) yra kaupiama vidutinės akcijų dalies pensijų fonduose.

Pasak Vertybinių popierių komisijos atstovų, nors 2010 m. akcijų rinkoms buvo gana geri, tačiau per metus joms teko patirti keletą nestabilumo protrūkių. “Praėjusiais metais geriausiai sekėsi sąlygiškai didžiausios rizikos pensijų fondams, kurie didesnę turto dalį investuoja į akcijas, o konservatyvaus investavimo pensijų fondų, kurie investuoja tik į vyriausybių skolos vertybinius popierius, augimas buvo minimalus. Tam turėjo įtakos tarptautinėse rinkose susirūpinimą kėlę valstybių skolos ir mažėjanti išsivysčiusių šalių ekonomikos skatinimo priemonių įtaka”, – paaiškino VPK Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus vedėja Dalia Karmazinienė. Teigiama, kad istoriškai susiformavusi vidutinė normali grąža akcijų rinkoje turėtų siekti apie 8–12 proc., o konservatyvių investicijų, nukreiptų į pinigų rinką ar vyriausybių obligacijas, – apie 1–3 proc. Tokių rezultatų tikimasi šiemet.

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys sako, kad gyventojai noriai renkasi II pakopos pensijų fondus ir juose taupo. Pernai naujai sutartis sudarė 42 tūks. gyventojų. “Tačiau įmokos į II pakopos pensijų fondus tesiekia 2 proc. atlyginimo “ant popieriaus”, kai senatvei atidėti reikėtų bent 10 proc. Papildomai taupyti galima III pakopos pensijų fonduose, tačiau sunki gyventojų finansinė padėtis sulaiko nuo didesnių investicijų į aprūpintą senatvę”, – teigia Š.Ruzgys.

SEB banko šeimos finansų analitikės Julitos Varanauskienės teigimu, Lietuvos gyventojai yra gana racionalūs II pakopos pensijų sistemos dalyviai. Mat jaunesni žmonės renkasi rizikingesnius, t.y. daugiau į akcijas investuojančius fondus, o vyresnio amžiaus žmonės – papildomas pensijas kaupia konservatyviuose fonuose.