Tik ką pasibaigęs 68-asis Venecijos kino festivalis šiemet išsiskyrė itin sklandžia organizacija ir aplodismentų revoliucija.

Pasak festivalio “Kino pavasaris” programos konsultanto Edvino Pukštos, kuris Venecijoje kiną žiūrėjo jau aštuntą kartą, šio festivalio neįmanoma įsivaizduoti be nuolatinių vėlavimų, techninių kliūčių ir komunikacijos anglų kalba stokos, tačiau šiemet tokių nesklandumų buvo žymiai mažiau.

“Pasitaikė smulkių vėlavimų, atšauktų seansų ir techninių nesklandumų rodant filmus su 3D efektais. Daugiausiai problemų organizatoriams sukėlė filmas-siurprizas “Žmonės kalnas žmonės jūra” (People Mountain People Sea) iš Kinijos. Jo pirmasis seansas akredituotiems spaudos ir industrijos atstovams buvo atšauktas po valandos laukimo prie salės durų. O per premjerinį šio filmo seansą, žiūrovai masiškai kilo nuo kėdžių ir ėjo iš salės. Tik po kurio laiko paaiškėjo, kad salėje pradėjo sklisti dūmai, žiūrovai galvojo, kad tai gaisras, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai buvo “False alarm”, – pasakoja “Kino pavasario” atstovas E.Pukšta.

Šiemet pirmą kartą Venecijos kino festivalyje pasklido tradicija, labiau tinkanti krepšinio arenai  nei festivalio salei. Žiūrovai, susirinkę salėje prieš prasidedant filmui, imdavo ploti į ritmą festivalio vinjetės muzikai. Taip kartodavosi prieš kiekvieno filmo peržiūrą – nežinia, kas užvedė tokią aplodismentų revoliuciją, tačiau žiūrovams tai buvo netikėta pramoga, sukeldavusi plačias šypsenas visoje salėje.

Teisingi ir protingi žiuri sprendimai

Režisieriaus Darreno Aronofsky vadovaujama žiuri šeštadienio vakarą „Auksinį liūtą“ paskyrė rusų režisieriui Aleksandrui Sokurovui už jo filmą „Faustas“. Vienbalsiai priimtą žiuri sprendimą tiek salėje, tiek spaudos centre susirinkę svečiai ir žurnalistai pasveikino griausmingais plojimais. Daugelis ceremonijos dalyvių atsistoję plojo rusų kino maestro.

Didžiausiomis ovacijomis festivalio dalyviai pasveikino žiuri verdiktą dėl geriausio aktoriaus Michaelio Fassbenderio (“Gėda” / “Shame”) ir geriausios aktorės Deanie Yip (“Paprastas gyvenimas” / “A Simple Life”). Jie buvo laikomi nepavejamais favoritais už meistriškai atliktus vaidmenis.

Mažiau palaikymo sulaukusiuose filmuose žiuri nariai deramai įvertino kitus svarbius komponentus. Pavyzdžiui, britų režisierės Andrea Arnold (“Kino pavasaris” rodė jos antrąjį filmą “Akvariumas”) nepateisino didelių lūkesčių su drama “Vėtrų kalnas” (Wuthering Heights), bet jos operatorius Robbie Ryanas neabejotinai nusipelnė “Osella” prizo už nuostabaus grožio vaizdus ir gamtos užfiksavimą. Graikų režisieriaus Yorgos Lanthimos (“Kino pavasario” žiūrovai jį prisimins iš skandalingojo “Iltinio danties”) šokiruojanti ir drąsi drama “Alpės” (Alps) buvo vertinama labai skirtingai, tad žiuri verta pagerbti už nelengvą ir tikslų verdiktą – kad pastebėjo originalų scenarijų.