"Veido" archyvas

Aiškėja, kad Vengrijos ekonominė padėtis irgi gali būti visiškai kitokia, nei piešė ankstesnė šios šalies vyriausybė. Žinoma, kitokia – blogąja prasme

Bėdų Europa laukė iš pietų, o šios užklupo ir rytų. Aiškėja, kad Vengrijos padėtis – ne ką geresnė nei akylai stebimų Portugalijos ar Ispanijos.

Prieš keletą mėnesių išaiškėjo, kaip Europos Komisiją ir visus savo kreditorius maustė duomenis apie šalies padėtį vis “koregavusi” Graikija. Regis, šis reiškinys tampa ne šokiruojančia išimtimi, o makabriška tendencija.

Aiškėja, kad Vengrijos ekonominė padėtis irgi gali būti visiškai kitokia, nei piešė ankstesnė šalies vyriausybė. Žinoma, kitokia – blogąja prasme.

Juk Vengrijos nebuvo tarp tų Europos valstybių, kurioms buvo prognozuojama nauja krizės banga. Daug daugiau rūpesčių visiems kėlė vadinamosios PIIGS šalys – Portugalija, Airija, Italija, Graikija ir Ispanija. Manyta, kad jei Europą ir ištiks nauja krizė, ji prasidės vienoje iš šių valstybių – Europos pietuose.

Net ir 750 mlrd. eurų gelbėjimo fondas neseniai buvo įsteigtas su mintimi, kad pinigų prireiks ne tik iki ausų įklimpusiai Graikijai, bet ir, tikėtina, kažkuriai siplniausiai PIIGS valstybei.

Tačiau prieš savaitę pasaulio rinkas sukrėtė nemalonus netikėtumas. Paaiškėjo, kad Vengrijos padėtis gali būti dar rimtesnė nei Pietų Europos valstybių. Vis daugiau duomenų, kad ankstesnė Vengrijos vyriausybė galėjo meluoti aiškindama, esą šalies biudžeto deficitas 2009 m. buvo 4 proc. BVP.

Naujoji valdžia klausia: argi ne keista, kad tais metais, kai ekonomika traukėsi 6 proc., Vengrijos biudžeto deficitas buvo 4 proc. – toks pat kaip ir šiemet, kai ekonomika auga, o šalyje vykdoma kur kas griežtesnė išlaidų mažinimo programa. Naujoji vyriausybė tokių skaičių paaiškinti nesugeba ir daro prielaidą, kad duomenys buvo sąmoningai klastojami, o biudžeto deficitas pernai galėjo viršyti septynis ar dar daugiau procentų.

Dar grėsmingiau skamba Vengrijos užuominos, esą šaliai gali nelikti nieko kita, kaip prašyti kreditorių nurašyti savo turimas skolas, nes Vengrija esanti visiškai nemoki.

Tik akių dūmimas?

Vis dėlto kol kas klausimų daugiau nei atsakymų. Viena vertus, jei Vengrija klastojo duomenis, tai kaip to nepastebėjo itin atidžiai valstybę stebintis Tarptautinis valiutos fondas? Juk Vengrija, prasidėjus pasaulinei krizei, buvo viena pirmųjų šio fondo skolininkių, o jos padėtis neva nuolat buvo tiriama. “Galima sakyti, auditas buvo vienas griežčiausių Europoje”, – priduria patys TVF atstovai.

Kitas klausimas, ar tariamos Vengrijos problemos nėra naujosios Vengrijos valdžios spekuliacijos. Visų pirma apie galimus duomenų iškraipymus kalba viena vienintelė “Fidesz” partija. Opozicijos teigimu, taip ji bando sukurpti pasiteisinimą, kodėl negalės vykdyti rinkėjams duotų pažadų mažinti mokesčius ir kodėl turės imtis kai kurių nemalonių reformų, pavyzdžiui, panaikinti 13-ąją pensiją, kuri kasmet išmokama visiems pensinio amžiaus vengrams.

Esama net spekuliacijų, kad naujoji Vengrijos valdžia sąmoningai pila žibalo į ugnį, siekdama gauti paramos iš jau minėto nelaimėlių gelbėjimo fondo, kurį įsteigė Europos Komisija ir tas pats TVF.

Kabančiųjų ant plauko – vis daugiau

Net jei tokios spekuliacijos neturi pagrindo, netrukus jos gali tapti realybe, nes pasaulio rinkos į Europą žvelgia su vis didesniu įtarumu. “Pažeidžiamai Europos rinkai, jau net nežinančiai, iš kurios pusės tikėtis naujo smūgio, Vengrija tapo tikru antausiu. Juk ir taip niekada nežinome, kada bus paskutinis lašas, dėl kurio Europos rinkoje kils naujas potvynis”, – gąsdina “Economist Intelligence” analitikai.

Ir nors Vengrija nepriklauso euro zonai, jos krizė eurui gali turėti ne ką mažesnių padarinių nei problemos Graikijoje ar kur nors Portugalijoje. Jau dabar Vengrijos padėties miglotumas kelia nepasitikėjimą visos Europos Sąjungos padėtimi, dėl to praėjusią savaitę euro vertė nukrito iki žemiausio per pastaruosius trejus metus lygio, o pasaulyje kilo tarpbankinės palūkanų normos. “Tai nevienadienė tendencija. Skepticizmas dėl Vengrijos taps skepticizmu dėl visos Europos”, – konstatuoja “Moody’s” specialistai.

Juo labiau kad Vengrija – ne vienintelė ant plauko pakibusi Europos ekonomika. Galvą europiečiams turėtų skaudėti ne tik dėl prasiskolinusios Portugalijos ar nedarbo kamuojamos Ispanijos, bet ir dėl Italijos, iš kurios ilgokai buvo girdimi tik ausiai mieli pažadai, esą krizę ši šalis išgyvens be didesnių sukrėtimų. Tačiau realybė pasirodė sudėtingesnė ir problemiškesnė: kad neatsidurtų ties bankroto slenksčiu, 2011 m. Italija turės 25 mlrd. eurų sumažinti biudžeto išlaidas.

Daug klausimų specialistams kelia ir padėtis Belgijoje. Pernai šalies biudžeto deficitas siekė 6 proc., tačiau baiminamasi, kad 2011 m. jis gali išaugti dvigubai, o valstybės skola gali pasiekti net 100 proc. BVP – esą valstybė žingsniuoja neteisingų reformų keliu ir tai gali ją pražudyti.

Stipriai nerimaujama ir dėl Airijos. Keltų tigru iki 2007-ųjų vadinta valstybė niekaip neatsistoja ant kojų, nors jau sumažinti atlyginimai valstybės tarnautojams, apkarpytos socialinės išmokos, įvesti nauji aplinkos mokesčiai už degalus. Tačiau visos šios priemonės greičiausiai nepadės sumažinti biudžeto deficito tiek, kad jis atitiktų euro zonai keliamus reikalavimus, o kai kurie ekspertai gąsdina, jog Airijoje gali kilti nauja bankų krizė, mat šalis yra itin priklausoma nuo pasaulio finansinių rinkų.

Vis dėlto labiausiai nerimaujama dėl “smūgio iš nugaros”, tai yra dėl krizių valstybėse, kurios iš pažiūros neatrodo rizikingos. “Jau įsitikinome, kad net valstybės, kurių rodikliai atrodo neblogai, gali iškrėsti nemalonių staigmenų. Graikijos, o dabar ir Vengrijos pavyzdys tai tik patvirtina. Šiandien visiškai neaišku, kuri valstybė iškraipo kokius nors rodiklius ir kada išaiškėjusi tiesa pridarys naujų problemų Europos, o gal net ir pasaulio rinkai”, – pesimistiškai užbaigia “Moody’s” komanda.

Beje, praėjusį ketvirtadienį ir Pasaulio bankas perspėjo, kad kai kuriose šalyje gali kilti antroji recesijos banga, jei investuotojai praras tikėjimą priemonėmis, kurių imasi Europos ir kitų regionų šalys, kovodamos su valstybių skolomis. Bankas ypač ragina gerokai konsoliduoti išsivysčiusių šalių biudžetus. Kuo greičiau tai bus padaryta, tuo geriau bus besivystančioms šalims.