Vengrų dešinioji opozicinė partija “Fidesz” iškovojo triuškinamą pergalę sekmadienį vykusiame pirmajame visuotinių rinkimų ture, rodo daliniai rezultatai.

Be to, po šių rinkimų į parlamentą pirmą kartą pateko jauna politinė jėga – partija “Jobbik”.

Remiantis duomenimis, gautais suskaičiavus 99 proc. balsalapių, “Fidesz” surinko 52,77 proc. balsų ir smarkiai lenkia kitas partijas.

Po balandžio 25 dieną vyksiančio antrojo rinkimų turo paaiškės, ar “Fidesz” pavyks užsitikrinti dviejų trečdalių vietų daugumą, kuri leistų jai priimti konstitucijos pataisas.

Bet kokiu atveju ši partija po pirmojo rinkimų turo jau užsitikrino 206 iš 386 vietų parlamente. Pirmajame rinkimų ture buvo varžomasi dėl 265 vietų.

Šie rezultatai reiškia, kad po aštuonerių metų darbo opozicijoje į valdžią grįžta charizmatiškasis “Fidesz” lyderis Viktoras Orbanas, kuris jau ėjo ministro pirmininko pareigas 1998-2002 metų laikotarpiu.

Tuo tarpu kraštutinių dešiniųjų partija “Jobbik” pirmą kartą pateko į parlamentą, surinkusi 16,71 proc. balsų. Ji pasirodė netgi geriau nei per praėjusių metų Europos Parlamento rinkimus, kai netikėtai gavo 15 proc. balsų.

Tačiau, priešingai nei kai kas prognozavo, šiai partijai nepavyko aplenkti valdančiųjų socialistų, kurie liko antri, surinkę 19,29 proc. balsų.

2003 metais įkurta partija “Jobbik” garsėja prieš žydus bei romus nukreipta retorika ir dažnai ragina kovoti su “tipiškais romų nusikaltimais”.

Aštuonerius metus valdžioje buvusi Socialistų partija (MSZP) iššvaistė savo populiarumą nuo 2006-aisiais vykusių rinkimų, kuriuose ji įveikė “Fidesz” minimalia persvara: socialistai gavo 43,21 proc. o jų varžovai – 42,03 proc. balsų.

Geriau nei buvo prognozuota šiuose rinkimuose pasirodė nauja kairiosios pakraipos žaliųjų partija LMP, kuri nesunkiai įveikė 5 proc. barjerą ir surinkusi 7,42 proc. balsų iškovojo savo pirmąsias vietas parlamente.

Rinkėjų aktyvumas buvo šiek tiek mažesnis nei prognozuota – 64,29 proc. – trimis procentais mažesnis nei per pirmąjį 2006 metų parlamento rinkimų turą, kuriame balsavo 67,83 proc. rinkėjų.

Pirmieji balsavimo duomenys sekmadienį pasirodė gerokai vėliau nei planuota, nes nacionalinė rinkimų komisija nusprendė pasibaigus nustatytam balsavimo laikui neuždaryti rinkimų apylinkių, kad vėluojantys rinkėjai galėtų atiduoti savo balsus. Šis sprendimas sulaukė griežtos stebėtojų ir politinių partijų kritikos.

Vengriją, kuri buvo tarp valstybių, labiausiai nukentėjusių nuo 2008 metų pasaulinės ekonominės krizės, nuo finansinio kracho išgelbėjo 20 mlrd. eurų finansinė pagalba, kurią suteikė tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas ir Europos Sąjunga.

Praėjus pusantrų metų šalis lėtai lipa iš nuosmukio duobės, o prie to nemažai prisidėjo socialistų vyriausybės griežta biudžeto programa.

Tačiau tokios priemonės kaip mokesčių padidinimas ir darbo užmokesčio bei pensijų apkarpymai smarkiai sumažino vyriausybės populiarumą.

Tuo tarpu “Fidesz” lyderis V.Orbanas rinkimų kampanijos metu žadėjo per ateinantį dešimtmetį 10 mln. gyventojų turinčioje Vengrijoje sukurti milijoną naujų darbo vietų.

Jis taip pat žadėjo smarkiai sumažinti mokesčius, kad būtų paskatintas ekonomikos augimas. Praėjusiais metais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 6,2 procento.

Be to, V.Orbanas griežtai pasisakė už tai, kad būtų nubausti visi į korupciją įsivėlę politikai.

“Fidesz” prognozavo, kad šiais metais biudžeto deficitas gerokai viršys Europos Sąjungoje (ES) nustatytą 3 proc. BVP ribą ir sudarys apie 7 proc., ir dėl to kaltino prastą socialistų finansų politiką.

Tačiau mažai tikėtina, jog tokius rodiklius toleruos TVF ir ES. Be to, dėl augančio biudžeto deficito gali tekti dar ilgesniam laikui atidėti euro įvedimą.

Buvęs liberalių pažiūrų antikomunistas disidentas V.Orbanas, vienas iš “Fidesz” steigėjų, buvo jauniausias ministras pirmininkas Europoje – prie vyriausybės vairo jis stojo būdamas 35-erių metų. Jis mėgsta kalbėti “žmonių” ar “tautos” vardu ir garsėja kaip aršus globalizacijos priešininkas.