Balandžio premjerose – garsių muzikų meilės aistros ir graikiškas Akropolis ant Šeškinės kalvų.

Vengrai Lietuvos teatrų atžvilgiu nusiteikę rimtai ir invazijos juose nutraukti neketina. Po nesaldžiai lyriško Laszlo Bagossy režisuoto „Lilijomo“ Nacionaliniame dramos teatre kitą vengrišką premjerą jau šį savaitgalį išvysime Rusų dramos teatre, o balandžio pabaigoje panašią staigmeną žada pateikti ir Vilniaus mažasis teatras. Kadangi Vengrija, kaip ir Lietuva, laikoma gabių režisierių eksporto šalimi, tokia kryptinga invazija gal ir neturėtų mūsų labai stebinti.
Patyręs choreografas, režisierius ir pedagogas Peteris Uray, kuriantis šokio spektaklį „Romeo ir Džuljeta“ su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) vaidybos ketvirtakursiais, savo šalyje yra pastatęs daugiau nei dvi dešimtis spektaklių, vadovavęs paties įkurtiems teatrams “Bolero” bei “Panboro”. Nuo 2005-ųjų vadovauja šokio studijai “M Studio” Rumunijos Sfintu Georgės mieste, dėsto teatro meną ir šokį keliose Vengrijos bei Rumunijos aukštosiose mokyklose. „Romeo ir Džuljeta“ – diplominis LMTA bakalaurų darbas. Kadangi net iki dešimties jaunuolių rudenį turės galimybę įsilieti į Rusų dramos teatro trupę, natūralu, kad ir vaidinimas ateina į šio teatro repertuarą. Kartu su studentais judesio spektaklyje, kuriame susilies įvairios šiuolaikinio šokio technikos, repetuoja Leonardas Pobedonoscevas, Julija Krutko, Valentinas Krulikovskis ir Valentinas Novopolskis.
Kitas vengriškojo desanto atstovas Peteris Galambosas netrukus pradės repeticijas Vilniaus mažajame teatre. Pianistės Israelos Margalit populiarią biografinę pjesę “Trio (Johaneso Bramso, Roberto Šumano ir Klaros Šuman meilės istorija)” režisierius yra sėkmingai inscenizavęs tėvynėje, bet vilnietiškoji „Trio“ versija žada būti originali ir nekopijuoti senų atradimų. Klarą muzikų meilės trikampyje vaidins Valda Bičkutė, Šumaną – ką tik „Medžioklės scenose“ matytas Arūnas Sakalauskas, o Bramsą – P.Urey jau anksčiau nusižiūrėtas L.Pobedonoscevas.
Spektaklio veiksmas vyksta Šumanų šeimos svetainėje Diuseldorfe tarp 1853-iųjų rugsėjo ir 1856-ųjų liepos. Kai smuiko virtuozas Jožefas Joachimas (beje, irgi vengras) garsiam kompozitoriui Robertui Šumanui pristato perspektyvų kolegą Johanesą Bramsą, šis tampa ne tik geru Šumano draugu, bet ir įneša aistros į jo žmonos, pasaulinio garso pianistės ir septynių vaikų motinos Klaros, kasdienybę. Trijulės santykius dar labiau supinklioja smuikininko Joachimo, kurį vaidina Mantas Vaitiekūnas, meilės kančios. Aišku viena: galiausiai iš kūrėjų žmogiškų aistrų neabejotinai išlošė muzikos istorija.

Moksliniai metodai

Rusų dramos teatre, kuriam antrą kadenciją vadovauja Jonas Vaitkus, naują darbą išleidžia jo mokinys Agnius Jankevičius. Katalonų dramaturgo Jordi Galcerano Ferrero pjesė „Gronholmo metodas“ pakvies į korporacinį manipuliacijų, išdavysčių ir veidmainysčių pasaulį, kuriame personalo atrankos specialistai jums nežinant analizuoja kiekvieną jūsų žingsnį.
Prestižinė tarptautinė kompanija. Brangiai mokamos pardavimo skyriaus vadovo pareigos. Keturi kandidatai: šaltakraujis aštrialiežuvis cinikas, šnekus entuziastas, plieninė magnolija ir savimi pasitikintis kietuolis. Nuožmi konkurencija, gluminančios provokacijos ir ryžtas laimėti bet kokiomis priemonėmis. Kuris laimės šią nervus sekinančią partiją? Atsakymą atspės nebent nuoseklūs kino gerbėjai, prieš septynerius metus „Kino pavasaryje“ žiūrėję praktiškai viename kambaryje nufilmuotą Marcelo Pineyro kino juostą „Gronholmo metodas“.
„Šį metodą pradėjome taikyti visai neseniai. Jį sukūrė Izaijas Gronholmas, švedų psichologas, personalo skyriaus vadovas mūsų centriniame biure Stokholme. Testo tikslas – ištirti kandidato reakciją į skirtingus emocinius dirgiklius”, – tokia fraze kambaryje pasitinkami visi kandidatai. Juos A.Jankevičiaus spektaklyje vaidins Vladimiras Dorondovas, V.Krulikovskis, V.Novopolskis ir J.Krutko.
Apie tą patį beprotišką pasaulį, tik linksmesnėmis intonacijomis pasakos ir aktorius Juozas Gaižauskas autoriniame vaidinime „Atominiai bičai“. „Maždaug prieš šimtą milijonų metų žmonės atsiskyrė nuo pelių. Šiandien žymiausi pasaulio mokslininkai tuo neabejoja. Netikite? Pasitikrinkite “Google“, – rekomenduoja J.Gaižauskas, kuris dar visai neseniai buvo minimas tarp kandidatų į kultūros ministrus. „Lofto“ scenoje jam padės gitaristas Aurelijus Globys ir smuikininkas Zbignevas Levickis, o dainas „Atominiams bičams“ J.Gaižauskas sukūrė pats.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-13-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.