Pasaulio ekonomikos forumas akcentuoja ne tik verslui, bet ir visuomenei svarbius rodiklius: verslas gali vystytis tik kartu su visuomene, kaip ir visuomenė – tik kartu su verslu. Juk pats žodis “konkurencingumas” kilęs iš lot. concurrere – bėgti kartu, susitarti. Išsami rodiklių sistema leidžia ne šiaip vertinti kiekvienos šalies gerovę ar investavimo galimybes, bet ir atrasti sritis, kurios labiausiai taisytinos. Vienaip ar kitaip išmatuoti, paversti skaičiais galima viską, todėl ši studija leidžia remtis faktais.

Pasaulinė konkurencingumo ataskaita aiškiai sako: Lietuva turi labai gerą technologinę infrastruktūrą, daug išsilavinusių žmonių. Pagal skaičius, rodančius potencialias augimo galimybes, mes galėtume būti daug aukščiau nei 47 vietoje. Tačiau balai, susiję su tų galimybių panaudojimu, tempia šalį į dugną.

Esame 11 vietoje pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių dalį ir 29 vietoje pagal tiksliųjų mokslų bei matematikos dėstymą, tačiau vos 70 vietoje pagal bendrą mokslo kokybę, 68-oje – pagal vadovų rengimo kokybę ir 64-oje – pagal darbuotojų mokymą. Tai reiškia, kad žmonės išmoksta skaičiuoti ir dirbti, tačiau neišmoksta galvoti savo galva, kurti ir plėtoti verslą. Tai vergų parengimo sistema. Pasekmės akivaizdžios – 110 vieta dėl protų nutekėjimo.

Valdžios pastangas kištis į ekonomiką rodo tragiški įvertinimai: įvairūs ribojimai žlugdo užsienio investicijas, mokesčių sudėtingumas ir krūvis – sunkiai suvokiamas, tačiau valdžia švaisto lėšas ir visiškai nesugeba planuoti savo išlaidų. Tuo pat metu bene vienintelė ekonomikos sritis, į kurią valdžia turėtų kištis ir reguliuoti be jokių skrupulų, visiškai apleista – monopolijos niekaip nevaržomos. Būtent todėl prastas ir politikų reitingas.