Lietuvai trūksta kompetentingų specialistų. Su tuo sutinka ir verslininkai, ir aukštųjų mokyklų atstovai, tačiau kol kas mažai daroma, kad padėtis keistųsi.

Viena pagrindinių priežasčių, dėl ko net ir esant dideliam nedarbui Lietuvoje nepakanka kai kurių specialistų, yra informacijos stoka apie tai, kokio išsilavinimo darbuotojų rinkai trūksta ir ko realiai galima tikėtis baigus konkrečias studijas.
Agronomas, verslininkas ir ūkininkas Ramūnas Karbauskis piktinasi, kad abiturientai yra suklaidinami švietimo sistemos, informuojančios apie specialybių poreikius. „Nors esu stambiausias darbdavys žemės ūkio sektoriuje, manęs niekada nėra paklausę, kiek ir kokių specialistų šiuo metu reikia. Abiturientai tiesiog dezinformuojami. Pavyzdžiui, veterinarija ir agronomija nurodomos kaip mažiausiai paklausios specialybės, nors realybė – visiškai kitokia. Tad jaunuoliai renkasi studijas, kurias baigę darbo tikrai negaus. Šiuo požiūriu universitetai rengia emigrantus, ir tai yra tragedija“, – dėsto R.Karbauskis.
Pasak jo, šiuo metu šalyje jau trūksta maždaug šimto veterinarų, galinčių dirbti žemės ūkyje, taip pat kokių penkių šimtų agronomų. Pats negalėdamas rasti reikiamų specialistų, verslininkas nutarė paskatinti jaunuolius stoti į trūkstamas specialybes: įsteigė stipendijas ir apmoka mokslą tiems, kurie, jo nuomone, ilgainiui gali būti geri ir kompetentingi savo srities darbuotojai. Per septynerius metus daugiau nei šimtas jaunuolių nemokamai baigė universitetus, taip pat atliko praktiką. „O dabar mes esame tikriausiai vieninteliai, kurie nebeturi problemų dėl specialistų“, – tvirtina R.Karbauskis, šiuo metu remiantis Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU), Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) ir kitų universitetų agronomijos bei inžinerinių mokslų specialybes. Verslininko skiriamos stipendijos svyruoja nuo 500 iki 1,5 tūkst. Lt.
Pasak R.Karbauskio, be specialistų verslo plėtra neįmanoma, todėl reikia skubiai imtis priemonių, kad jų netrūktų.

Ar tikslinis studijų finansavimas – išeitis?

Padėtis neperspektyvių specialybių atžvilgiu pamažu ėmė keistis, kai 2012 m. Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino tikslinio studijų finansavimo tvarką. Tai reiškia, kad valstybei būtinos, bet tarp stojančiųjų nepopuliarios specialybės gali gauti išskirtinius studijų krepšelius. Į tikslinę studijų vietą priimtas studentas įsipareigoja baigęs studijas bent trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o privataus sektoriaus darbdavys – prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas, apmokėdamas 20 proc. studijų kainos.
Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus teigia, kad tikslinis finansavimas ir investavimas į darbuotojus apskritai yra atsiperkanti investicija. Pasak jo, pakeitus požiūrį į specialistų rengimą, pasikeistų ir emigracijos mastai. „Užuot organizavus iškilmingus vakarėlius vadovaujantiems darbuotojams įmonės jubiliejaus proga, kuriuose tik gulbės pieno trūksta, tas lėšas reikėtų nukreipti būsimiems darbuotojams rengti – įmonės reikalai dėl to tik gerėtų“, – įsitikinęs R.Vaitkus.
Tačiau verslininkai ir universitetų atstovai užsimena, kad valstybė neužtikrina reikiamų sąlygų tiksliniam studijų finansavimui, kuris iš tiesų gali labai pasitarnauti siekiant pritraukti trūkstamų specialistų, vykdyti.
Todėl tikslinio studijų finansavimo mastas kol kas dar labai mažas. Pasak švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio, 2012 m. tiksliniu būdu finansuota 140 studijų vietų, o šiemet numatoma, kad tikslines studijų sutartis pasirašys 276 studentai. Didžiausias specialistų poreikis nustatytas policijos sektoriuje – jiems rengti skiriama 100 tikslinių studijų vietų, visuomenės sveikatos sektoriui numatyta 32, žemės ūkiui – 24, sportui – 12 ir tekstilei – 6 tikslinės studijų vietos. Taigi sistema finansuojama dar labai menkai.
„Dėl didelio specialistų trūkumo agroverslo organizacijos suinteresuotos prisiimti tikslinio finansavimo įsipareigojimus. Pavyzdžiui, 2013 m. ketinimus sudaryti tikslinio finansavimo sutartis su 572 ASU studentais išreiškė 93 verslo organizacijos. Deja, Vyriausybė patvirtino mūsų universiteto studentams tik 32 tikslinio finansavimo vietas“, – apgailestauja ASU prorektorius prof. dr. Jonas Čaplikas.
Panaši tendencija regima ir kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose: gausu tokių, kurios negavo nė vienos tikslinio studijų finansavimo vietos, tarp jų – ir Vilniaus universitetas.