Labiausiai verslo ryšiais su Rusija susijusių asociacijų vadovai visi kaip vienas kartoja, kad Lietuvos politikai bei pareigūnai, kalbėdami apie Ukrainos krizę, turėtų atsakingiau rinktis žodžius ir stengtis nesiutinti Maskvos, nes tai gali suduoti smūgį verslo interesams. Tačiau sutinka: visai nereaguoti neįmanoma.

Šią savaitę Europos Sąjunga ketina griežtinti sankcijas Rusijai – planuojama drausti patekti į ES bei įšaldyti sąskaitas bankuose už invaziją į Krymą atsakingiems Rusijos pareigūnams, tačiau, kaip atkreipia dėmesį naujienų agentūra „Reuters“, šios sankcijos nepalies prezidento Vladimiro Putino ir užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo. Europarlamentaras Vytautas Landsbergis tokią ES poziciją vadina „viščiukų sankcijomis smaugliui“.
Ekspertai įsitikinę, kad Vakarų galimybės taikyti Rusijai realias ekonomines sankcijas itin ribotos: vis dėlto kone 80 proc. Rusijos eksporto yra žaliavos, tad Europa gyvybiškai nuo jo priklausoma.
Nepaisant to, dabartinė situacija ir be realių ekonominių sankcijų pakeis iki šiol susiklosčiusį verslo santykių žemėlapį: niekas negali garantuoti, kad Maskva neparodys kumščio Lietuvos eksportuotojams jau vien už tai, kad Lietuvoje, rusų propagandos teigimu, neva buvo rengiami Maidano kovotojai. Antra vertus, galbūt dabartinė situacija kaip tik ir yra tas lūžio momentas, kada verslui reikėtų padaryti rimtas išvadas ir nebesivadovauti principu „pelnas iš prekybos su Rusija – mūsų, o problemos – jūsų“.

Eksportuotojų priklausomybė

Iš visų ES šalių nuo eksporto į Rusiją labiausiai priklausomos yra Baltijos šalys, o ypač Lietuva. Todėl jei politinė įtampa peraugtų į realius prekybos apribojimus ir Rusijos rinka užsidarytų, skaudžiausią smūgį patirtų būtent mūsų šalis.
Per 11 praėjusių metų mėnesių Lietuvos eksportas į kitas ES šalis siekė 13,1 mlrd. eurų, eksportas į trečiąsias šalis – 9,4 mlrd. eurų, iš kurių beveik pusė teko Rusijai. Šiai rinkai tenka 19,7 proc. viso mūsų šalies eksporto, trečdalį jo sudaro maisto prekės, apie ketvirtadalį – metalai, elektros mašinos ir įrenginiai. Kitaip tariant, Lietuvos eksportas į Rusiją – 4,4 mlrd. eurų – lygus maždaug 13 proc. mūsų nominalaus BVP.
2014 m. sausio mėnesį Lietuva daugiausiai eksportavo į Rusiją (17,6 proc.), Latviją (10,4 proc.), Vokietiją (8,8 proc.), Lenkiją (7,9 proc.), o importavo – iš Rusijos (21,8 proc.), Vokietijos (9,7 proc.), Lenkijos (9,6 proc.) ir Latvijos (6,8 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausiai eksportuota į Vokietiją (11,9 proc.), Jungtinę Karalystę (11,3 proc.), Latviją (9,2 proc.) ir Nyderlandus (7,5 proc.).
Maisto eksportuotojų asociacijos vadovas Giedrius Bagušinskas pasakoja, kad kai kurios lietuviškos įmonės yra nemenkai įlindusios į Rusijos kišenę – į šią šalį eksportuoja didžiąją dalį produkcijos, todėl joms bet kokie prekybos apribojimai atsilieptų pastebimai. „Maisto pramonės sektorius yra platus – tai ne tik mėsa ir pienas, apie kuriuos dažniausiai kalbama. Tad jeigu įmonė Rusijos rinkoje parduoda iki 10 proc. savo eksportui skirtos produkcijos, tai gana saugi diversifikacija. O jeigu daugiau nei 50 proc., visko staiga perorientuoti neįmanoma. Žinoma, tokia priklausomybė nuo Rusijos rinkos atsirado ne dėl žioplumo ar neatsargumo: Rusijoje dirba tie, kuriems ten dirbti sekasi, šioje rinkoje galima uždirbti kur kas daugiau nei kitose“, – aiškina G.Bagušinskas.
Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad Rusijos rinka – nuolatinės rizikos zona, todėl ten dirbantys maistininkai yra su tuo apsipratę. „Jeigu bus taikomos sankcijos, teks keisti eksporto kryptį ir šiuo klausimu maisto pramonės įmonės aktyviai dirba. Patyrus problemų dėl pieno produktų eksporto į Rusiją buvo rimtai imtasi performuoti produktų asortimentą ir labiau orientuotis į kitas rinkas, kurios gal ir ne tokios pelningos, bet saugesnės. Lietuvos įmonės tikrai nėra užmigusios ir nelaukia, kad prekybos krizė užkluptų netikėtai“, – tikina G.Bagušinskas.
Kiek konkrečių nuostolių patirtų šalies verslininkai, jeigu užsidarytų Rusijos rinka, niekas pasakyti kol kas negali. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, paklaustas, kaip Ukrainos ir Rusijos konfliktas gali atsiliepti Lietuvos pramonininkams, sakė: „Mes kol kas neturime didelių pastebėjimų, nėra dabar jokių paskelbtų blokadų nei kažkokių sankcijų. Kol kas negalėtume kalbėti apie konkrečius dalykus, kad sustabdytas Lietuvos produktų priėmimas ar sustabdyti pervažiavimai per sieną. Kad Lietuva skamba tame kontekste, mes tą girdėjome ir iš prezidento Vladimiro Putino pasisakymų, bet reikėtų laukti ir žiūrėti, kas čia vyks.“

Užkliūva retorika

Algimantas Kondrusevičius, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas, pasisako prieš bet kokias sankcijas Rusijai ir tikina, kad toks žingsnis gal net labiau pakenktų ES šalims nei Rusijai. Jam taip pat užkliūva Lietuvos politikų kalbėjimo apie Rusiją ir įvykius Ukrainoje tonas. „Tą patį galima pasakyti ir kitokiais žodžiais, nei kalbama dabar. Žinoma, svarbu, kad Lietuva pareikštų savo politinę poziciją, bet dabar kalba kas nori, kaip nori ir ką nori – tai nedaro garbės esant tokiam jautriam klausimui, kaip santykiai su Rusija dėl konflikto Ukrainoje. Kartais susidaro įspūdis, kad vyksta varžybos, kas pasirodys didesniu Ukrainos patriotu. Tai nėra gerai“, – mano A.Kondrusevičius.
Maisto eksportuotojų asociacijos vadovas G.Bagušinskas pritaria A.Kondrusevičiui: „Lietuvos politinė pozicija drąsi, už tai mus gal kažkas ir pagiria, bet, palyginti net su latviais ir estais, ką jau kalbėti apie vokiečius ar prancūzus, ji yra „aukštesnės gaidos“. Šiuo atveju verslo interesams tai nepadeda. Mes nesame įtakos turinti šalis, esame maži, todėl žodžių parinkimas verslui padėtų. Mažau tektų gludinti kampus ir aiškintis dėl išdėstomų požiūrių.“
Lietuvos turizmo departamento duomenimis, pagal atvykstančių turistų apimtis Rusija rinkoje užimą antrą vietą po Baltarusijos. Bendras turistų kelionių į Lietuvą skaičius 2013-aisiais sudarė apie 360 tūkst. – 10 proc. daugiau nei 2012 m. Pasak Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės, turbūt jokia kita šalis nėra taip stipriai susijusi su iš Rusijos atvykstančiais turistais, todėl esą būtų labai negerai, jei turistų srautas sumažėtų. „Aš bijau, kad dėl tų visų kalbų neužsirūstintų rusai – dėl per drąsių pareiškimų. Turime kažkaip išlaviruoti“, – sako asociacijos vadovė.
O jeigu tai būtų ne Ukraina, o Lietuva? Ar mums būtų malonu, jeigu niekas mūsų drąsiai nepalaikytų? „Be abejo, svarbu būtų, kad palaikytų, – sutinka G.Bagušinskas. – Kai prisimename nepriklausmybės atkūrimo laikus – kokia mums buvo svarbi Islandijos pozicija ir veiksmai. Todėl nesakau, kad turėtume tylėti ir stebėti, – tik išraiškos forma gal galėtų būti diplomatiškesnė. Juk net bendraujant asmeniškai tuos pačius dalykus galima pasakyti skirtingai ir arba puolimą išprovokuoti, arba ramiai paaiškinti parinkus žodžius.“