Šių metų verslo skolų barometras rodo, kad slėgis krinta. 2010 m. verslo skolos per mėnesį vidutiniškai didėjo vos trimis procentais, nors 2009-aisiais šis rodiklis siekė 15 proc. Skolininkų gretos irgi gausėjo ne taip intensyviai – prie jų prisidėjo penkiskart mažiau įmonių. Negana to, ir finansiniai verslo rezultatai pamažu pradeda gerėti, kita vertus, į šias teigiamas tendencijas patartina kol kas žvelgti atsargiai ir nenuleisti akių nuo vis dar sunkumus patiriančių verslo sektorių.

Nekilnojamojo turto ir statybų įmonių skolos per 2009-uosius didėjo atitinkamai po dešimt ir penkis kartus. Nors šių metų devynių mėnesių rezultatai rodo akivaizdų skolų augimo sulėtėjimą, minėtų sektorių įmonės išlieka sunkiasvorių skolininkų kategorijoje pagal savo dalį bendrame skolų portfelyje. Trečiojo šių metų ketvirčio pabaigoje šios įmonės buvo skolingos 2,3 mlrd. Lt, arba beveik 60 proc. visų verslo pradelstų skolų. Didžiausią tokių įsiskolinimų dalį sudarė skolos bankams ir kredito unijoms.

Kas penkta nekilnojamojo turto bendrovė turėjo skolų, vidutinis jos dydis – apie pusę milijono litų, arba pusantro karto daugiau nei trečiąjį 2009-ųjų ketvirtį. Statybų sektoriuje kas trečia įmonė turėjo skolų, o skolos vidutinis dydis siekė 50 tūkst. Lt ir išliko nepakitęs, palyginti su 2009 m. trečiuoju ketvirčiu.

Statybos įmonių veiklos apimtys, palyginti su jų aktyvumo piku, t.y. 2008 metais, sumažėjo dešimt kartų. Sudėtingą sektoriaus padėtį rodo ir sumažėjęs jame veikiančių įmonių skaičius bei pelningų bendrovių dalis.

Nekilnojamojo turto pirmojo pusmečio duomenys šiek tiek geresni. Tiesa, šio sektoriaus apyvarta krito, bet vos pora procentų. Priešingai nei statybų sektoriuje, per pusmetį nekilnojamojo turto srityje veikiančių įmonių padaugėjo, o pelningų įmonių dalis išliko nepakitusi.

Mažesnė skolų portfelio dalis, t.y. 40 proc., arba 1,7 mlrd. Lt, tenka kitiems septyniems Lietuvos verslo sektoriams. Tarp šių mažiausią skolų dalį užima žemės ūkio bendrovės, kurių įsiskolinimai trečiąjį šių metų ketvirtį tesudarė 2 proc. visų verslo skolų. Beje, šis rodiklis išliko nepakitęs nuo pat 2008-ųjų.

Komunalinių paslaugų, transporto, paslaugų ir viešbučių bei restoranų sektorių skolos vidutiniškai sudarė po 5 proc. viso verslo skolų portfelio. Iš 22 tūkst. įmonių, veikiančių šiuose sektoriuose, 18 proc. turi skolų. Vidutinis vienos skolos dydis nesiekia 30 tūkst. Lt.

Tarp minėtų įmonių barometro slėgį labiausiai mažino transporto sektorius, kurio skolos per devynis šių metų mėnesius, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, tepadidėjo 4 proc. Tai vienas geriausių visų verslo sektorių skolų pokyčių. Finansiniai transporto srities pirmojo pusmečio rodikliai taip pat nuteikia optimistiškai ir skatina tikėtis, kad šis sektorius vienintelis šiemet viršys pernykštę apyvartą ir priartės prie 2008-ųjų lygio.

Pramonės ir prekybos sektorių skolos vidutiniškai sudarė 18 proc. viso verslo skolų portfelio. Iš 28 tūkst. šiuose sektoriuose veikiančių įmonių kas penkta turėjo skolų, o vidutinis vienos tokios skolos dydis nesiekė 50 tūkst. Lt. Didžiausias skolų augimo mažėjimas užfiksuotas apdirbamosios pramonės bendrovėse.

Krintantį slėgį rodo ir turto areštų bei bankrotų statistika. Šių metų pastarųjų devynių mėnesių turto areštų vidurkis nukrito iki 1375 atvejų ir buvo dvigubai mažesnis nei 2009 m. atitinkamu laikotarpiu. Sparčiausiai įregistruojamų turto areštų sumažėjo pramonės ir transporto sektoriuose.

Bankrutuojančių įmonių skaičius pagal bylos iškėlimo datą per šiuos metus, palyginti su pernai, nukrito 70 proc. Kita vertus, bankroto tikimybė išlieka reali maždaug penktadaliui Lietuvos įmonių. Didžiausia bankroto tikimybė prognozuojama statybos ir nekilnojamojo turto įmonėms, taip pat viešbučiams ir restoranams.

Verslo skolų barometras šiuo metu siekia 4 mlrd. Lt, o tai yra šiek tiek mažiau nei pusė viso valstybės surinkto biudžeto per aštuonis mėnesius. Nepaisant to, kad sumenkę skolų augimo tempai nuteikia optimistiškai, bendra įsiskolinimų suma, palyginti su valstybės biudžetu, išlieka proporcingai didelė. Transporto ir pramonės įmonėse įsiskolinimai stabilizuojasi, bet kituose sektoriuose teigiamų pokyčių dar nematyti.