Šiuo metu šalies verslas gyvena optimistinėmis nuotaikomis. Tai rodo ne tik gerėjantys verslo lūkesčiai, bet ir prieškrizinį lygį viršiję statistiniai rodikliai.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šį sausį bendras ekonominių vertinimų rodiklis, palyginti su gruodžio mėnesiu, išaugo 5 proc.: statybos pasitikėjimo rodiklis didėjo 9 proc., pramonės – 8 proc., o paslaugų ir prekybos sektorių – po 5 proc. Nors jis vis dar išlieka neigiamas (–2 proc.), palyginti su praėjusių metų sausiu, ekonominiai vertinimai pagerėjo 3 proc.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento analitiko Aleksandro Izgorodino teigimu, optimizmą daugiausia lemia džiuginantys statistiniai rodikliai. Per 2013 m. Lietuvos pramonės apimtys išaugo 5 proc., net 17 proc. viršydamos prieškrizinį lygį. Prie to prisidėjo ir šalies eksporto rezultatai (pernai eksportas 38 proc. viršijo prieškrizinį lygį) bei juntamas vidaus rinkos atsigavimas. Pavyzdžiui, mažmeninės prekybos augimas siekė maždaug 6 proc. ir yra sparčiausias per pastaruosius pusantrų metų. Galiausiai ir bendrasis vidaus produktas yra tik 1,8 proc. mažesnis nei prieškriziniu laikotarpiu.
Taigi, nors, lyginant 2013 m. III ir IV ketvirčių Lietuvos pramonės lūkesčių indeksus (PLI), buvo galima stebėti PLI kritimą, jis vis vien rodė laukiamą šalies pramonės plėtrą. Metų pabaigoje įtaką blogėjantiems lūkesčiams darė tiek natūralūs ekonominiai svyravimai, tiek padėtis Rusijoje (ypač makroekonominė). 2013 m. jos ekonominis augimas siekė tik 1,4 proc., kai 2012 m. – 3,4 proc. Kadangi Rusija Lietuvai yra itin svarbi rinka, neaiški padėtis joje pablogino dalies gamintojų nuotaikas. Neapibrėžtumas nedings ir artimiausiu metu: nors Rusijos vyriausybė žada 2,5 proc. ekonomikos augimą, tikroji padėtis gali pasirodyti kur kas kuklesnė, o tai neigiamai paveiktų ir mūsų ekonominę situaciją.
Vis dėlto kol kas, Lietuvos statistikos departamento sausio mėnesio duomenimis, gamybą padidėjus nurodė 25 proc. apklaustųjų, o sumažėjus – tik 18 proc. (gruodį – atitinkamai 25 ir 33 proc.). Taip pat pagerėjo gaminamos produkcijos paklausos vertinimas: nuo 40 iki 35 proc. sumažėjo įmonių vadovų, blogai vertinančių produkcijos paklausą, o 64 proc. jų nurodo ją kaip pakankamą.
LPI parodė, kad metų pabaigoje sparčiausiai mažėjo maisto ir gėrimų pramonės bei metalų, mašinų ir įrenginių pramonės šakų lūkesčiai (žadėjo augimą, bet mažesnį). Pirmiesiems įtaką darė ir prekybos sutrikimai Rusijoje, ir prastesnis praėjusių metų derlius. Šiuo metu šios šakos perspektyvos geros (juolab kad prekyba su kaimyninėmis šalimis grįžta į normalias vėžes), bet jas gali pakoreguoti Lietuvą pasiekęs afrikinis kiaulių maras. Nors A.Izgorodinas siūlo situacijos nedramatizuoti, kol ji neaiški, tačiau sutinka, kad bet kokia liga ar virusas gali stipriai pakenkti bendrai maisto pramonės būklei.
O štai metalų, mašinų ir įrenginių pramonę veikė pasaulinės tendencijos: silpna euro zonos padėtis, Rusijos ekonomikos augimo sulėtėjimas bei praėjusių metų pasaulinės metalų kainos. Visa tai ir kirto per gamybos tendencijas.

Verslas laukia euro
LPK tyrimas parodė, kad 84 proc. didžiausių šalies gamintojų palaiko euro įvedimą. Išsiskiria tik nuomonės, kada jį reikėtų įsivesti: dauguma (51 proc.) jo tikisi jau 2015 m., 4 proc. – 2016 m., o 45 proc. – kai bus pažabota euro zonos skolų krizė. Vis dėlto, pasak A.Izgorodino, Estijai ir Latvijai įsivedus eurą Lietuva neturi kitos išeities, jei nori būti patraukli užsienio investuotojams. Negana to, verslas pajus akivaizdžią naudą dėl atpigsiančių finansinių operacijų.
Ekspertas pabrėžia, jog dėl euro įvedimo esama daug nepagrįstų baimių, tarkim, kad padidės infliacija, kad pakils visos kainos. Kaip rodo Europos centrinio banko studijos, įsivedus eurą trumpuoju laikotarpiu infliacija galėtų padidėti daugiausia 0,2–0,3 proc. Be to, LPK apklausos patvirtina, kad trys iš keturių Lietuvos pramonės įmonių niekaip neketina keisti kainų dėl įvesto euro, nors ir gali atsirasti įvairių vienkartinių sąnaudų, pavyzdžiui, dėl apskaitos sistemų perprogramavimo (dauguma įmonių, teigiančių, kad dėl euro pakiltų produkcijos kainos, priklauso medienos bei maisto ir gėrimų pramonės sektoriams).
„Valiutos pakeitimas beveik neturi jokios įtakos kainų lygiui – ji tiesiog konvertuojasi, juolab kad Lietuvoje jau yra fiksuotas lito ir euro santykis. Apskritai kainų lygį Lietuvoje iš esmės nustato du dalykai – pasaulinės maisto kainos ir pasaulinės naftos kainos. Būtent nuo to ir priklausys infliacijos tendencijos“, – aiškina analitikas.