Verslininkai
Buvęs “Fermentas International” valdybos pirmininkas V.Butkus Vilniui padovanos naują muziejų
Už milijonus litų savo sukurtus verslus pardavę lietuviai dažniausiai iš visuomenės akiračio pasitraukia į antrąjį planą – užsiima konsultacijų veikla, investuoja ar pasineria į savo pomėgius.
Verslininkas Anatolijus Faktorovičius septyniolika metų kūrė pažangią medicinos įrangą gaminančią bendrovę “Viltechmeda”. O kai įmonės eksporto žemėlapyje atsirado devynios dešimtys šalių, į lietuvišką bendrovę dėmesį atkreipė užsienio investuotojas – tarptautinė korporacija “Moog Medical Devices Group”. Suprasdamas, kad įmonės plėtrai šis sandoris reikalingas, 2008 m. A.Faktorovičius pardavė visas turėtas akcijas, tačiau dvejus metus dar liko prie “Viltechmedos” vairo.
Nuo šių metų pradžios daugelį metų plušėjęs verslininkas ir vadovas mėgaujasi pokyčiais. “Šiuo metu žaidžiu tenisą, golfą ir keliauju. Šiandien konkrečių verslo planų neturiu, tačiau jei atsirastų įdomus projektas – kodėl gi ne”, – paklaustas, ką šiuo metu veikia, atsako A.Faktorovičius.
Tiesa, jo sūnus Kęstutis Faktorovičius, gerai žinodamas tėvo aktyvumą, prognozuoja, kad pasyvusis laikotarpis po pusės metų baigsis. O kol į galvą šaus tinkama verslo idėja, ponas Anatolijus kartu su dviem sūnumis tvarko keletą smulkių investicinių įmonių. “Dabar pagrindinis tikslas – sunkiai uždirbtus pinigus išsaugoti: ne tik saugiai pasidėti, bet ir pasistengti, kad pinigai darytų pinigus”, – tvirtina K.Faktorovičius.
Bendrovės “Finasta Corporate Finance” projektų vadovas Darius Saikevičius išskiria dvi grupes verslus pardavusių verslininkų: vieni atsiduoda malonumams, tokiems kaip golfas, buriavimas ar kelionės, o kitiems labai sunku pasitraukti iš veiklos – jie turi keletą skirtingų verslų, tad dažnai parduoda pagrindinį ir ima plėtoti antraeilį.
Pirmajai grupei verslininkų būtų galima priskirti verslininkus Laimutę ir Kęstutį Drazdauskus, kurie 2003 m. suomių įmonei “Fazer Bakeries” pardavę bendrovę “Gardėsis” mėgavosi gyvenimu be streso, žiemodavo Ispanijoje ir susitelkė į golfo žaidimą. Antrajai grupei galėtų atstovauti broliai Ortizai, sukūrę “Iki” prekybos centrus valdančią bendrovę “Palink”. 2008 m. pardavę didžiąją dalį akcijų penkių Europos mažmeninių tinklų aljansui, Ortizai susitelkė į nekilnojamojo turto bendrovės “Baltisches Haus”, kurią 1995 m. buvo įkūrę prekybos tinklo “Iki” plėtrai, veiklą.
“Populiariausias scenarijus, kai verslininkai pamato, kad toliau plėtoti verslo nebeapsimoka, jis gali augti tik tarptautinio koncerno glėbyje, todėl parduoda pagrindinį verslą ir imasi papildomo. Pavyzdžiui, 2007 m. buvo populiaru pirkti nekilnojamąjį turtą, kuris nereikalavo daug priežiūros. Tačiau per krizę daugelis nusvilo. Kitas scenarijus, kai pardavusieji verslus įkuria nedidelį fondą ir investuoja į kitas įmones. Per vadinamųjų verslo angelų veiklą jie realizuoja save ir nenutolsta nuo verslo: dirba valdybos lygmeniu, tad aktyviai nevadovauja, bet ir nesėdi sudėję rankų. Verslininkų, kurie nuo verslo nutolsta, Lietuvoje mažuma”, – išplėtotus verslus pardavusius verslininkus apibūdina D.Saikevičius.
Išauginę savo verslus, pataria kitiems
Prie aktyviosios grupės buvusių didelių įmonių savininkų galėtume priskirti ir Viktorą Butkų – vieną iš pernai už 260 mln. JAV dolerių parduotos įmonių grupė “Fermentas International” akcininkų. Iš sandorio praturtėjęs verslininkas investuoja į perspektyvias jaunas įmones ir dalija patarimus. Tačiau ar neįkainojamus klodus patirties bei žinių sukaupęs ir tarptautinį koncerną sukūręs vadovas nenorėtų pakartoti savo sėkmės ir vėl pradėti nuo pradžių? “Laikas sėti, laikas pjauti. “Fermentas” buvo auginamas beveik 30 metų. Norint sukurti pasaulinę bendrovę vien vadybos nepakanka – reikia išskirtinių, unikalių žinių. Dėl kontrakto apribojimų biotechnologijų srityje dirbti negaliu, o kitų specialių žinių neturiu”, – “Veidui” aiškino V.Butkus.
Nors ir nedaug, vis dėlto galima rasti tokių pavyzdžių, kai vieną iki solidaus dydžio išaugintą įmonę pardavę verslininkai su ne mažesniu entuziazmu pradedu nuo pradžių ir sukuria ne ką prastesnį antrąjį verslą. Nadiežda ir Julius Novickiai, 2000 m. pelningai pardavę banką “Hermis” tuometiniam Vilniaus bankui, pasuko į viešbučių verslą ir sukūrė “Naručio” kompleksą.
Beje, daug metų verslą kūrę žmonės milijonieriais tampa neatsitiktinai, todėl tiek Lietuvoje, tiek užsienyje tarp verslus pardavusių verslininkų populiaru užsiimti verslo konsultacijų veikla.
Iš per dešimtmetį sukauptos vadovavimo patirties antrąjį verslą sukūrė ir buvęs “Kranto” įmonių grupės savininkas, o dabar – verslo konsultacijų ir investavimo bendrovės “Hortus” vadovas Valdemaras Vaičekauskas. Priešingai nei V.Butkus, jis labiau investuoja į brandžius verslus.
Ponas Valdemaras juokauja, kad pirmąjį savo verslą pradėjo kurti nuo vienonedidelio kabineto su stalu ir trimis kėdėmis. O po dešimtmečio “Kranto” įmonių grupėje, kurioje buvo ir kelionių agentūra, ir keltų aptarnavimo bei agentavimo bendrovės, jau dirbo 230 žmonių, konsoliduota apyvarta siekė 130 mln. Lt. Šį savo jėgomis įsuktą verslą 2001 m. ponas Valdemaras danų bendrovei DFDS pardavė galvodamas apie įmonės perspektyvas.
“Žiūrėdamas į ateitį ir perspektyvas pagalvojau, kad būtų protinga parduoti. Mano įžvalgos pasiteisino. Antra priežastis – investuotojas pasiūlė gerą kainą. Manau, jog realizavau savo sukurtą verslą, gavau gerą užmokestį ir žvelgdamas atgal matau, kad tai buvo tinkamas momentas parduoti”, – dešimtmečio senumo įvykius prisimena ponas Valdemaras.
Pardavęs savo verslą V.Vaičekauskas keletą metų leido sau atiduoti duoklę šeimai ir pagyventi ramiau, dalyvaudamas įvairių asociacijų ir tarybų veikloje, o po to įkūrė bendrovę “Hortus”.
“Dabartinėje veikloje panaudoju patirtį, sukauptą pardavinėjant savo verslą. Tai buvo didelė mokykla. Dabar padedu kitiems parduoti savo įmones. Žmogus, išauginęs, sukūręs ir pardavęs verslą, žino visą tą kelią, supranta, kas yra vertinga, į ką reikia kreipti dėmesį, o kas tik emocijos. Juo labiau kad viešėdamas Vakarų šalyse pamačiau, jog ten konsultacijų verslas pakankamai išplėtotas, o Lietuvoje – dar ne”, – pasakoja V.Vaičekauskas, dabar kur kas mažiau matomas viešumoje negu prieš dešimt metų.
Iš tiesų buvę didelių verslų savininkai, pardavę savo verslus, linkę labiau pasislinkti į šešėlį – jie jau retai šmėžuoja laikraščių puslapiuose ar televizijų laidose. Tarp tokių galima paminėti ir vieną iš “Rimi” parduotuvių tinklo pradininkės – bendrovės “Ecovalda” savininkų Darių Krasaitį. Pardavęs turėtas akcijas D.Krasaitis įsteigė bendrovę “DK Investicijos”, įsigijo AB “Stumbras” akcijų. Šiuo metu D.Krasaičio laikraščių puslapiuose neišvysi, nes bendrauti su žurnalistais jis atsisako.
Parduotą įmonę atpirko
Verslininkų patirtis rodo, kad ne visuomet pardavus verslą pavyksta jį pamiršti. Pasitaiko ir kurioziškų istorijų. Lenkų investuotojui už 7 mln. Lt pardavęs plytelių gamintojos “Dvarčionių keramikos” akcijas, du dešimtmečius įmonei vadovavęs Juozas Raišelis po dvejų metų ją vėl susigrąžino – už vieną litą. Iš pradžių 18 proc. “Dvarčionių keramikos” akcijų paketą pardavęs ir iš vadovo posto pasitraukęs J.Raišelis nuėjo įprastu keliu – įsteigė naują įmonių grupę “Raico Group”, užsiėmusią investicijoms, nekilnojamuoju turtu ir konsultacijomis. Tačiau lenkams investuotojams pasiūlius atsiimti įsiskolinusią ir nuostolingą “Dvarčionių keramiką”, neatsispyrė minčiai pamėginti gelbėti įmonę.
“Sentimentai suvaidino tam tikrą vaidmenį, bet lemiamą sprendimą lėmė verslo interesai. Jei man būtų buvę nenaudinga ar nebūčiau matęs perspektyvos, nebūčiau jos atpirkęs. Tačiau aš šią bendrovę gerai žinau, galiu greitai įvertinti situaciją”, – “Veidui” aiškino vadovas, šiuo metu per krizę smarkiai nukentėjusią įmonę besistengiantis pastatyti ant kojų.
Smalsaujame, kodėl ilgametis vadovas, pardavęs verslą, nenorėjo pasinerti į malonų turtingo žmogaus gyvenimą? “Man patinka dirbti, man patinka verslas. Tik dirbant galima įgyvendinti iššūkius, o poilsiaujant iššūkis tik vienas – kur nuvažiuoti. Juk žmogui norisi iššūkių, naujų išbandymų”, – dėsto J.Raišelis.
Nerūpestingas, pomėgiams skirtas gyvenimas neviliojo ir buvusio “Kranto” įmonių grupės savininko V.Vaičekausko. “Mano filosofija, kad reikia nuolat kažką daryti, mokytis, tobulėti. Man ir smalsu, ir gera, kai sužinau ką nors naujo, kažkuo domiuosi, įveikiu kliūtis”, – aiškina vadovas.
Vilniui dovanos naują muziejų
Naujas iššūkis nebūtinai gali būti naujas verslas. Užsienyje gausu pavyzdžių, kai iš aktyvaus verslo pasitraukę verslininkai panyra į filantropinę veiklą. Garsiausias pavyzdys – “Microsoft” korporacijos įkūrėjas Billas Gatesas, kuris 2008 m. išėjo į ankstyvąją pensiją ir su žmona atsidavė labdaringai veiklai. Billo ir Melindos Gatesų fondas kovoja su badu trečiojo pasaulio šalyse, finansuoja vakcinų kūrimą, stengiasi gerinti švietimą Amerikos mokyklose.
Smagu, kad tokių iniciatyvų gimsta ir Lietuvoje. Verslininkas V.Butkus iš savo lėšų ketina finansuoti naujo muziejaus Vilniuje – Modernaus meno centro statybą Neries dešiniajame krante. Šiam muziejui verslininkas ketina padovanoti ir unikalią Lietuvos meno nuo 1960 metų kolekciją, kurioje jau yra apie 1,5 tūkst. garsių Lietuvos kūrėjų darbų.
Šeimos fondą, kurio tikslas ugdyti pilietinę visuomenę, yra įkūrę ir V.Vaičekauskas su žmona Irta. Fondas skyrė paramą tokiems projektams, kaip “Gyvybės medis”, Baltijos kelio skulptūra, ketina pastatyti paminklą, skirtą Jurgiui Zauerveinui, Mažosios Lietuvos kultūrai nusipelniusiam literatui ir vertėjui.
ugeras straipsnis, uzskaitau
Džiugu, kad atsiranda turtuolių – filantropų norinčių padėti suklestėti Lietuvai.Noriu pasiūlyti prisidėti prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės-išvystyti šaltosios branduolinės sintezės generatorius ir bekurius varikius (generatorius), vietoj numatomos pavojingos, absurdiškos naujos atominės elektrinės statybos:http://nemokamaenergija.net/viewpage.php?page_id=36
Plačiau pateikta mano svetainėje: http://www.nemokamaenergija.net
Pagarbiai
Augustinas Markevičius