Savaitraščio „Veidas“ atliktas tyrimas atskleidė, kad šiemet daugiausiai naudos šaliai ir jos gyventojams atnešė „Maxima Lt“, „Achema“ ir „Teo Lt“.

Dar prieš kelerius metus niekam nekilo nė menkiausios abejonės, kas yra svarbiausia ir vertingiausia Suomijos įmonė. Pasaulyje pirmavusi mobiliųjų telefonų gamintoja „Nokia“ 1998-2007 m. buvo ne tik didžiausia darbdavė privačiame sektoriuje, bet ir generavo apie penktadalį viso Suomijos eksporto, sumokėjo 23 proc. viso surinkto pelno mokesčio ir išleido 30 proc. visų šalies išlaidų tyrimams ir mokslui. Tačiau kai amerikiečių korporacija „Apple“ per porą metų ant laurų užmokusią “Nokia” paliko toli užnugaryje, ūmai ne tik suomiai, bet ir tokios bendrovės jiems pavydėjusios šalys suvokė, kad visą ekonomiką ir šalies gerovę grįsti viena kompanija, pavojinga – kad ir kokia inovatyvi ji atrodytų. Verčiau jau turėti mažesnių, bet diversifikuotų ir skirtingą naudos grūdą šaliai atnešančių įmonių. Pavyzdžiui, JAV įvairiuose įtakingiausių kompanijų reitinguose išsirikiuoja skirtingų sektorių įmonės – nuo aukštųjų technologijų atstovų „Apple“ ir „Google“ iki didžiausio pasaulyje mažmeninės prekybos tinklo „Wal-Mart“.
Lietuvoje neturime „Nokios“, kuri ant savo pečių viena pati atitemptų didžiąją dalį naudos šaliai. Tad siekdamas išsiaiškinti, kurios įmonės daugiausiai prisideda prie šalies gerovės, savaitraštis „Veidas“ jau antrą kartą sudarė Vertingiausių įmonių Lietuvai ir jos gyventojams sąrašą. Šio projekto metu vertinome ne įmonių finansinę vertę ar uždirbtą pelną, bet jų indėlį į šalies ekonomiką ir piliečių gerovę – sumokėtus mokesčius į valstybės biudžetą, darbuotojų skaičių ir naujas darbo vietas, atlyginimų vidurkį, eksportą, dalinimąsi uždirbtais pinigais su visuomene. Pernai paskelbę 18 (trys dalijosi 15 vietą) šaliai naudingiausių įmonių, šiemet spausdiname jau 35-ių įmonių sąrašą.
„Pažvelgus į pirmąjį vertingiausių įmonių dešimtuką susidaro gana reprezentatyvus Lietuvos ekonomikos vaizdas: turime koncentruotą mažmeninės prekybos sektorių, esame pažengę telekomunikacijų srityje, turime ženklų žemės ūkio produktų verslo segmentą bei kelias stiprias gamybines įmones, kurioms pamatai buvo padėti dar sovietmečiu. Žvelgiant į tolimesnę sąrašo rikiuotę galima išskirti ir bankus – nors kai kas ir keiksnoja Lietuvos priklausomybę nuo Švedijos bankų, bent jau žiūrint iš sukuriamų darbo vietų ir sumokamų mokesčių pozicijos, jie ženkliai prisideda prie Lietuvos ekonominės gerovės“, – Vertingiausių Lietuvai įmonių sąrašą komentuoja „Orion Securities“ Įmonių finansų skyriaus vadovas Mykantas Urba.

Išbraukėme nuodėmės industriją ir monopolininkus

Nors šiemet daugiausiai balų skyrėme eksportuotojams, pabrėždami, kad mūsų mažai šaliai eksportas yra vienintelė turtingesnio gyvenimo viltis, įvertinus visą įmonių indėlį į šalies gyvenimą paaiškėjo, kad Lietuvai vertingiausių įmonių trejetuke šiemet rikiuojasi skirtingų sektorių bendrovės, tarp kurių net dvi veikia vietinėje rinkoje – „Maxima Lt“, „Achema“ ir „Teo Lt“.
Naudingiausių įmonių rinkimai susidėjo iš dviejų etapų. Pirmiausia atrinkome 150 įmonių pagal penkis kriterijus – sumokėtus mokesčius, darbuotojų skaičių, naujai įregistruotas darbo vietas, eksportą ir taršą (labiausiai teršiančios bendrovės dalies balų neteko). Į antrą turą patekusios įmonės varžėsi jau pagal vienuolika kriterijų – papildėme atlyginimų vidurkiu, investicijomis į naujas technologijas, parama, pritrauktomis užsienio investicijomis, verslo ambasadorių veikla ir pelno politika. Įmonių rizikos vertinimo bendrovės „Creditreform“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa patikrino visų įmonių finansines perspektyvas – bendrovėms, turėjusioms nedengiamų įsiskolinimų „Sodrai“ ar prastus nuosavybės rodiklius, buvo nubraukta dalis balų.
Kadangi rinkome šaliai vertingiausias įmones, manome, tokiomis negalime laikyti „nuodėmės industrijos“, todėl iš sąrašo buvo išbraukti alkoholio, tabako gamintojai ir importuotojai bei azartinių lošimų bendrovės.
Šiais metais iš Lietuvai vertingiausių bendrovių sąrašo pašalinome ir monopolininkus – nors šios įmonės visuomenėje vaidina didžiulę reikšmę atsidurdamos tarp didžiausių darbdavių ir didžiausių mokesčių mokėtojų, tačiau tokius titulus joms kur kas lengviau užsitarnauti dėl išskirtinės padėties rinkoje. Tad šiemet sąraše nebeliko tokių bendrovių, kaip „Lietuvos geležinkeliai“, „Lietuvos dujos“ ar „Orlen Lietuva“. Tiesa, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad įmonės „Orlen Lietuva“ nereikėtų laikyti monopolija, nes Lietuvoje galima pirkti importuojamų degalų ir kai kurios degalinės tai daro. Be to, pasak ekonomisto, natūralios monopolijos statusas yra susijęs su turima infrastruktūra – pavyzdžiui, niekas negali konkuruoti su bėgius turinčiais „Lietuvos geležinkeliais“ ar naudotis „Lietuvos dujų“ turimu vamzdynu. Vis dėlto, mūsų vertinimu, „Orlen Lietuva“ naudojasi išskirtine padėtimi rinkoje, nes benzino įvežimą iš ne ES valstybių riboja beveik 4 proc. muitas, o gamybą, didmeninę prekybą ir net dalį mažmeninės prekybos savo rankose sutelkusi „Orlen Lietuva“ diktuoja kainas šalyje. O didelės degalų kainos tiesiogiai veikia ir gyventojų pragyvenimo lygį. Monopolinę „Orlen Lietuva“ padėtį, kaip vieną iš priežasčių, kodėl degalai Lietuvoje kainuoja brangiau nei Latvijoje ar Estijoje, ne kartą pabrėžė ir Finansų ministerijos bei Konkurencijos tarybos vadovai.

Vertingiausios Lietuvai ir jos piliečiams bendrovės

1. “Maxima LT”
2. “Achema”
3. “Teo LT”

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-49-2012-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje