Prieš trejus metus į vertybinių popierių rinką aktyviai vilioti laisvų pinigų turėję, bet per didžiąją akcijų rinkos griūtį 2008-aisiais juos praradę, žmonės šiandien labai skeptiškai vertina investavimą į vertybinius popierius ir visą šią rinką. Iš jos jau pasitraukė tūkstančiai žmonių, ir tai dar ne pabaiga. Vertybinių popierių komisijos duomenimis, net ir dabar išlieka kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių skaičiaus mažėjimo tendencija. Vien šiemet savo lėšas iš akcijų, obligacijų ir kitų investicinių fondų atsiėmė daugiau nei du šimtai žmonių.

2007-ųjų pabaigoje į vieno šalyje veikiančio komercinio banko investicinį akcijų fondą 20 tūkst. Lt investavęs vilnietis Kęstas Rakickas po metų teturėjo 14 tūkst. Lt, juos iškart atsiėmė, net nesiklausydamas tolesnių maklerių įkalbinėjimų neskubėti. “Dar po pusmečio iš mano pinigų būtų telikę pusė to, ką buvau  patikėjęs bankui. O šiandien rankoje turėčiau dar tik tiek, kiek atsiėmiau prieš dvejus metus. Taip įšaldyti pinigus neapsimoka”, – tvirtina vyras.

Kitaip mano Finansų maklerių asociacijos prezidentas Marius Dubnikovas. Jo teigimu, Lietuvos vertybinių popierių rinka dar labai jauna ir šios nuoskaudos esą greitai užsimirš, kai tik rinka leis uždirbti ir vėl bus pelninga. Anot jo, jau dabar apsimoka įsigyti pigių akcijų.

Šiandien skirtingi bankai ir finansų makleriai fonduose valdo per 523,4 mln. Lt turto, kuris priklauso beveik 39 tūkst. asmenų. Prieš dvejus metus investiciniuose fonduose kaupta maždaug 1 mlrd. Lt vertės 43 tūkst. klientų turto. Šiandien vieno investicinio portfelio vertė vidutiniškai siekia 13 tūkst. Lt, o prieš dvejus metus investiciniame portfelyje buvo kaupiama vidutiniškai 23 tūkst. Lt.