Intymios vyrų trupės „Erelis“ penketukas – Robertas Aleksaitis, Darius Auželis, Aidas Giniotis, Andrius Kaniava ir Darius Miniotas – šią savaitę sugrįžta į sceną.

„Anekdotai, gimę savoje kompanijoje, retai atrodo juokingi kitiems, o mums kažkokiu paslaptingu būdu pačių sugalvotais pokštais pavykdavo prajuokinti publiką. Vadinasi, kompanijos būta puikios“, – vienas per kitą, pridurdami po sakinį, konstatuoja „Ereliai“.
Kas ir kaip prieš ketvirtį amžiaus jų trupei priskyrė išdidžiai skambantį „Erelio“ vardą – šiandien patys nebepamena. Veikiausiai pavadinimo pageidavo kurio nors renginio režisierius, ir „Erelis“ tapo „išperėtas“ tiesiog ekspromtu.
Bet visi pamena, kad pirmieji aktorių pasirodymai švelniai utriruodavo jų griežtosios dėstytojos Stefos Nosevičiūtės diegiamas scenos kalbos normas ir buvo kuriami anuomet išradingai minėtai Tarptautinei teatro dienai. Ir tos studentiškos programėlės sulaukdavo tokių griausmingų ovacijų, kad kolegoms po jaunųjų aktorių pasirodymo būdavo sunku lipti į sceną.
Vis dėlto būta koncertų, kuriuos „Ereliai“ mielai pamirštų. Šiandien šypsodamiesi pasakoja, kaip Atgimimo laikais militarizmą parodijuojantis vaidinimas „Kliudžiau“ buvo nušvilptas Kauno sporto halėje, bet tuomet anaiptol nesinorėjo kvatotis. „Išėjom į sceną vilkėdami sovietinės armijos uniformas, ir publika mums netgi neleido pradėti. Šiaip taip atlikom kelias dainas ir nešėm kudašių“, – prisimena aktoriai.
„Sigutės“ šansonos
Pirmasis pergalingas „Erelių“ skrydis truko apytiksliai dešimtį metų. „Kuo toliau, tuo labiau stiprėjo įspūdis, kad publika, ypač atokesniuose Lietuvos rajonuose, mūsų nebesupranta. Juk tam, kad teisingai suvoktum tokius pokštus, reikia būti perskaičiusiam bent lietuvių literatūros klasikus. Dabar šios fundamentinės erudicijos, vienijusios mūsų kartą, nebeliko“, – tvirtina Robertas Aleksaitis.
Todėl naujam vaidinimui aktoriai pasirinko pasakos apie Našlaitę Sigutę siužetą. Jei lietuviai nebeskaito knygų, gal bent pasakas iš vaikystės prisimena?
Šiaip ar taip, „Erelio“ spektakliams pasirinkti siužetai neišvengiamai baigiasi liūdnai: „Brisiaus galas“, „Kliudžiau“, „Sakmė pagal Juzą“, dabar – ir „Sigutė“… „O ar žinote linksmų lietuviškų pasakų? Mes ne bulgarai ir ne lapiai, kurių pasakos visiems pakelia nuotaiką“, – atremia Andrius Kaniava.
Kita vertus – autentiškos literatūrinės fabulos „Erelio“ vaidinimuose lieka nedaug, muzikiniam apipavidalinimui irgi dažniausiai naudojamos lietuviškai perguldytos užsienietiškos melodijos. Tarkim, „Sigutėje“ skambės populiarios prancūzų dainos – nuo „Šerburo lietsargių“ iki Joe Dassino.
Sąmojai nepaseno
Aktoriai tikisi, kad bent jau sostinėje bilietus į pirmąjį atgimusio „Erelio“ pasirodymą išpirko jų seni gerbėjai. Išpirko per savaitę, todėl vasarį spektaklis Keistuolių teatre bus kartojamas. Programoje – opera kantata „Brisiaus galas“, tautiškas disputas „Sakmė pagal Juzą“ ir „Sigutės“ premjera.
Ankstesniųjų pastatymų aktoriai tvirtina smarkiai reformuoti neketinantys: tik „dulkes“, tai yra ilgesnį laiką vaidinant „prilipusius“ pokštus, tenka „nuvalyti“. „Visi esame profesionalai ir jaučiame, kas spektakliuose atgyveno, o kas ne. Mums dėl savo studentiškų sąmojų šiandien negėda“, – tvirtina R.Aleksaitis.
Greičiau atvirkščiai – kiekvienas „Erelio“ narys atkakliai kovoja dėl jam mieliausių epizodų išlikimo. Bet ir be improvizacijų čia neapsieinama: tokiais atvejais, kai vienas kuris scenoje pamiršta tekstą, trupę paprastai gelbsti neišsenkanti Aido Giniočio fantazija.
„Erelis“ – visų pirma proga buvusiems studijų draugams kartu susirinkti ir smagiai praleisti laiką, nes scenoje buvę „Keistuolių“ teatro įkūrėjai drauge seniai nebevaidina. O jei tai suteiks smagumo ir kitiems žmonėms – jie bus dvigubai laimingi.

Intymios vyrų trupės „Erelis“ pasirodymai:
Sausio 18 d. 19 val. – Keistuolių teatre
Sausio 19 d. 18 val. – Kauno „Girstučio“ kultūros rūmuose
Sausio 23 d. 19 val. – Klaipėdos koncertų salėje