Lietuvoje mirštamumas nuo krūties vėžio 1989–2006 m. sumažėjo vos 1 proc. Tai rodo naujausias žurnale “British Medical Journal” išspausdintas tyrimas, kuriame apžvelgiami 30 Europos šalių rezultatai. Tuo tarpu visoje Europoje mirštamumas nuo krūties vėžio vidutiniškai sumažėjo 19 proc.

“Sumažėjęs mirštamumas Vakarų Europos šalyse sietinas su ankstyvesne diagnostika, nes Lietuvoje krūties vėžio mamografinė patikra pradėta tik nuo 2005-ųjų”, – paaiškino dr. Giedrė Smailytė iš Onkologijos instituto.

Vis dėlto pagal šį rodiklį Europos šalyse padėtis smarkiai skiriasi: nuo 45 proc. sumažėjusio mirštamumo Islandijoje iki 17 proc. padidėjusio Rumunijoje. 1989–2006 m. daugiau žmonių nuo krūties vėžio mirė ir Latvijoje, Estijoje bei Graikijoje.

Mokslininkai tvirtina, kad Centrinėje ir Rytų Europoje, taigi ir Lietuvoje, mirštamumo nuo šios ligos tendencijos nėra džiuginančios todėl, kad mamografijos aparatūros čia buvo mažai, o šiuolaikiški vaistai nuo vėžio žmonėms menkai prieinami. Be to, žlugus komunistiniam režimui šiose šalyse sparčiai padidėjo krūties vėžio rizikos veiksniai, tokie kaip mažėjantis vaisingumas ir didėjantis pirmojo vaiko susilaukiančių moterų amžius.

Pasaulio vėžio tyrimų fondo surinkta naujausia statistika rodo, kad 2008 m. Lietuvoje iš 100 tūkst. moterų 46-ioms diagnozuotas vėžys, šešiolika mirė. Krūties vėžys – dažniausia vėžio forma, nuo kurios nukenčia Lietuvos moterys. Antroje vietoje pagal mirštamumą yra storosios žarnos (10,9 iš 100 tūkst.), trečioje – gimdos kaklelio vėžys (7,1 iš 100 tūkst.). Tačiau pagal sergamumą šios dvi ligos apsikeičia vietomis: gimdos kaklelio vėžiu suserga 21 iš 100 tūkst., o storosios žarnos – 20 iš 100 tūkst.

Mokslininkų teigimu, išsivysčiusiose šalyse maždaug keturių iš dešimties krūties vėžio atvejų galima būtų išvengti, jei moterys nepriaugtų antsvorio, mažiau gertų alkoholio ir būtų fiziškai aktyvesnės. Beje, krūties vėžio riziką sumažina ir maitinimas krūtimi.

O Lietuvos vyrams dažniausiai diagnozuojamas prostatos vėžys (66,7 iš 100 tūkst.), nuo kurio miršta 22,9 iš 100 tūkst. Antroje vietoje plaučių, trečioje – storosios žarnos vėžys.