VGTU

Mokslo ir verslo bendradarbiavimo situacija Lietuvoje keičiasi. Šiuo metu stengiamasi atsižvelgti į pasaulines tendencijas, skatinančias mokslo žinių pritaikymą praktikoje ir kartu – glaudų verslo ir universitetų bendradarbiavimą. Vis aktyviau kuriami vadinamieji slėniai, integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai, kurių tikslas – būti ta platforma, kurioje verslas ir mokslas gali bendradarbiauti, taip pat kurti naujas technologijas, skatinti inovatyvaus verslo kūrimą bei plėtrą.

Akivaizdu, kad universitetai yra viena esminių institucijų, galinčių stipriai prisidėti prie inovacijų kūrimo ir pritaikymo versle skatinimo. Vakaruose glaudus universitetų ir verslo bendradarbiavimas jau seniai tapo tendencija.

„Jungtinių Amerikos Valstijų praktika rodo, kad universitetai rengdami studijų programas ir vykdydami mokslinius tyrimus konsultuojasi su verslo atstovais, atsižvelgia į esamus verslo poreikius. Reikia pabrėžti, kad labai dažnai verslą domina ne konkretūs moksliniai tyrimai, o universitetų teikiamos konsultacijos ir parengti aukštos kvalifikacijos specialistai, nes būtent universitetų sukauptos žinios gali padėti spręsti konkrečias versle kylančias problemas“, – pastebi Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslo prorektorius prof. habil. Dr. Antanas Čenys.

Nors universitetų ir verslo bendradarbiavimas šiuo metu atrodo natūralus, nereikia pamiršti pagrindinės universiteto misijos: profesoriai turi dėstyti studentams, mokslininkai – vykdyti mokslinius tyrimus, rengti aukštos kokybės mokslinius straipsnius ir t.t. Dėl šios priežasties universiteto galimybės skirti pakankamai resursų greitam konkretaus verslo užsakymo vykdymui neretai yra ribotos, tačiau vargu ar visuomenė iš tiesų norėtų, kad universitetas taptų verslo užsakymų vykdymo mašina. Vis dėlto VGTU bendradarbiavimui su verslu skiriamas svarbus dėmesys, siekiant studentus parengti darbo rinkai. Konkrečios versle kylančios problemos formuluojamos kaip kursinių ir baigiamųjų darbų, gamybinių praktikų užduotys. Studentų įtraukimas į realių verslo problemų sprendimą labai naudingas tiek plečiant bei palaikant bendradarbiavimą su verslu, tiek ugdant studentų praktinius, inžinerinius bei verslumo gebėjimus.

Kalbėdamas apie verslo ir mokslo bendradarbiavimo praktiką Lietuvoje A.Čenys tvirtina, kad dabar formuojasi nauja universitetų ir verslo bendradarbiavimo kultūra. Anksčiau mokslininkai tiesiog dirbo ir padėjo verslui spręsti jam kilusias problemas, tačiau nejautė poreikio kalbėti apie savo bendrą veiklą su verslu. Dėl šios priežasties dar ir dabar nutinka, kad universitetai ne visada gali apibrėžti savo bendradarbiavimo mastą. Vis dėlto šiandien verslo ir mokslo sąveika skatinama valstybės lygmeniu, taip pat ir visuomenė nori žinoti apie šios sąveikos vaisius.

Siekiant sujungti visas verslo ir mokslo bendradarbiavimo veiklas, praėjusių metų pabaigoje universitete įsteigtas Žinių ir technologijų perdavimo centras, kurio pagrindiniai uždaviniai – skatinti mokslo ir verslo partnerystę bei siekti efektyvaus universiteto mokslininkų ir studentų veiklos rezultatų panaudojimo.

„VGTU su verslu glaudžiai bendradarbiavo nuo pat įkūrimo pradžios, ir ši tradicija palaikoma toliau. Kadangi daug VGTU universiteto mokslininkų su verslo įmonėmis dirba jau seniai, pastebėjome, kad būtent šios įmonės labiau pasitiki universitetu, profesoriais, jų grupėmis. Bendradarbiavimo su verslu tradicijos padeda užmegzti ir naujų ryšių su verslu. Todėl VGTU Žinių ir technologijų perdavimo centro kūrimas klostėsi natūraliai, tai buvo tam tikras jau esamo bendradarbiavimo su verslu įtvirtinimas“, – apie naująjį VGTU Žinių ir technologijų perdavimo centrą kalba A.Čenys.

VGTU dalyvavimo slėniuose modelis skiriasi nuo daugelio kitų slėnių. „Mūsų universitetas iš esmės nestatė naujų pastatų, tačiau tikslingai modernizavo turimas laboratorijas. Įkurdami Civilinės inžinerijos mokslo centrą suteikėme naujos kokybės tiems darbams, kuriuos darėme iki šiol. Todėl dabar turime vieną geriausių Rytų Europoje civilinės inžinerijos mokslinių ir taikomųjų tyrimų įrangų ir tai įgalina mus atlikti paslaugas, kurios pasitarnaus moderniomis technologijomis pagrįsto verslo kūrimui bei plėtrai. O Žinių ir technologijų perdavimo centro užduotis – sujungti iki šiol skirtinguose padaliniuose vykdomas mokslinių tyrimų paslaugų, komercinimo, technologijų perdavimo funkcijas ir sukurti vieno langelio vaidmenį tiek verslo įmonėms, norinčioms gauti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros paslaugų, tiek mokslininkams, siekiantiems bendradarbiauti su verslu ir komercializuoti savo mokslo rezultatus“, – teigia VGTU mokslo prorektorius.

VGTU vykdomos mokslinės ir technologinės veiklos prioritetai yra būtent tose srityse, kurios aktualios tiek verslui, tiek valstybei ir kitoms šalims. Statyba, aplinka, aplinkosauga, pastatų energetika, transportas – šių universiteto mokslo žinių pritaikymas praktikoje yra labai svarbus.

VGTU didelį dėmesį skiria išradimams ir mokslo rezultatų komercinimui. „VGTU Lietuvoje pirmauja pagal įregistruotų patentų skaičių. 2014 m. VGTU mokslininkai užpatentavo 38 nacionalinius patentus. Šiuo metu vyksta septynių išradimų Europos patento gavimo procedūra. Pavyzdžiui, plieninių lynų kokybės diagnostikos metodas, paskelbtas geriausiu 2013 m. Lietuvos išradimu, buvo patentuotas ir pateiktas Japonijai bei Pietų Korėjai, kur žmones keliančių įrenginių, tokių kaip funikulieriai ar liftai, darbai bei diagnostika yra labai aktualu“, – pasiekimus su išradimais susijusioje veikloje vardija A. Čenys.

Nors Žinių ir technologijų perdavimo centras įkurtas neseniai, įdirbis centrui tęsti mokslo rezultatų komercinimo ir verslumo skatinimo veiklas jau yra. Nuo 2013 m. VGTU kartu su partneriais padėjo įkurti 22 inovatyvias įmones, vadinamuosius startuolius, 18-oje jų dirba VGTU studentai. Pavyzdžiui, MB „MetaNoja“, sukūrusi miltelinio tipo žaliavą – celiuliozės nanokristalus, iš kurių pagamintos medžiagos gali būti plačiai naudojamos ekologiškiems produktams gaminti. Biokurą gaminančios bendrovės „Lignineko“ dviejose gamybos linijose įdiegti VGTU mokslininkų sukurti daugiakanaliai ciklonai, išvalantys iš oro itin smulkias kietąsias daleles. VGTU Statybos fakulteto mokslininkai, bendradarbiaudami su AB Panevėžio statybos trestu, sukūrė technologiją, kuri atpigina ir palengvina pastato konstrukcijas, sustiprina garso izoliaciją ir net 40 proc. sumažina betono kiekį statinių perdangose.

„Turime ir kitų sėkmingų inovatyvių idėjų pritaikymo pavyzdžių: praėjusiais metais verslo įmonėje sėkmingai įdiegta VGTU mechatronikos absolvento Andriaus Dzedzickio inovacija – mechatroninė klimato valdymo ir energijos sąnaudų kontrolės sistema. Mūsų studentai turi galimybių ne tik prisidėti prie mokslininkų atliekamų tyrimų ar kuriamų technologijų, bet ir patys kurti inovatyvų verslą. Studentai gali konsultuotis su Verslumo centro mentoriais ir sukurti pagrindus savo verslui dar studijuodami universitete“, – apie verslumo ugdymo veiklas pasakoja VGTU mokslo prorektorius.