Audrius Bačiulis
Inauguracijos išvakarėse priversdama valdančiuosius performuoti ministerijų vadovybės sudėtį Prezidentė Dalia Grybauskaitė įtvirtina savo rinkimų pergalę ir kartu primena, kad už finansines aferas teisiamos Darbo partijos byla nėra pamiršta.
Koks nors viduramžių metraštininkas savaitgalį vykusią Dalios Grybauskaitės inauguraciją antrajai prezidento kadencijai tikriausiai būtų pavadinęs kruvinąja: siekdami įtikti valdovei, jos tvirtinamos Vyriausybės nariai atnešė ir sosto papėdėje sukrovė krūvelę Prezidentės nemalonę užsitraukusių viceministrais vadinamų didikų galvų.
Nors iš anksto reikalauta tik aštuonių, Vyriausybės koaliciją sudarančių partijų vadovai pasitarė ir, rodydami savo išskirtinį nuolankumą, nusprendė pakišti po Prezidentės kirviu iš karto visus 46 viceministrus – tiek kaltuosius, tiek nekaltuosius. Tiesa, slapčia vildamiesi, kad iškilmių proga valdovė bus gerai nusiteikus ir didesnei daliai suteiks malonę. Bet tas ministras, kurio pavaldiniai užsitraukė ypatingą Prezidentės rūstybę, sava ranka nukirsdinęs juos, ir pats, neraginamas, užsimovė ant kalavijo, motyvuodamas “šeimyninėmis aplinkybėmis”, – matyt, tikėdamasis, kad žiaurioji valdovė įvertins šį poelgį ir nelieps sušerti pabaisoms iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ministro žmonos, vaikų bei giminaičių.
Juokas juokais, bet pasiklausius, ką porą savaičių iki D.Grybauskaitės inauguracijos kalbėjo valdančiųjų partijų atstovai bei juos remiantys politologai ir komentatoriai, įspūdis turėjo susidaryti būtent toks: pagal Žvalgybos įstatymą rengiama STT pažyma apie įvairius neaiškius kai kurių viceministrų veiksmus ir iš to kilęs logiškas Prezidentės nenoras, kad tokie asmenys toliau dirbtų ministerijose, prilyginta vos ne politiniam genocidui. Reikalauta įrodymų, kalbėta apie neteisminį susidorojimą, šantažą, pavojų demokratijai ir netgi konstitucinei santvarkai. Nors gerai žinoma, jog viceministrų postai tam ir buvo padaryti politinio / asmeninio pasitikėjimo, kad prireikus būtų galima lengvai ir be jokių papildomų motyvacijų juos pakeisti. Tamstos veikla kelia tam tikrų problemų ar neatitinka keliamų reikalavimų – tad ačiū už tarnybą ir viso gero.
Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 282014″ bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-28-2014-m
Premjero Gedimino Kirkilo laikais LLRA buvo valdančiojoje koalicijoje. Tuomet Lietuvos užsienio reikalų viceministru keistomis aplinkybėmis tapo Jaroslavas Neverovičius – jaunasis advokato, LLRA liaupsinančios radijo stoties “Znad Wilii” savininko buvusio prezidento Valdo Adamkaus patarėjo Česlavo Okinčico žmonos sūnėnas.
J.Neverovičius ėmė kuruoti Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemų sujungimo projektą, o palikęs ministeriją tapo jį rengiančios įmonės “LitPolLink” vadovu.
Kai kyla kokių klausimų dėl valdančiųjų koalicijų sudarymo, įstatymo palaikymo lenkų balsais, lyg tarp kitko pasigirsta ir V.Tomaševskio perspėjimai apie pavojų sužlugdyti elektros tilto į Lenkiją projektą. Premjeras Andrius Kubilius po tokio grasinimo kartą tik nusijuokė ir viskas tarsi baigėsi.
O postų, nors ir ne tokių aukštų, šiame saviškių klane galima rasti kur kas daugiau. Toje pat radijo stotyje “Znad Wilii” padirbėjęs toks Jaroslavas Kaminskis, V.Tomaševskio pusbrolis, tapo sostinės vicemeru.
J.Kaminskio žmona Kristina įsidarbino vertėja leidybos bendrovėje “Rejspa”. Joje vadybininke dirbo paties V.Tomaševskio žmona Violeta, o prenumeratoriumi – Vilniaus rajono merės M.Rekst vyras Vladislavas. Seime pluša ir Jaroslavas Narkevičius – V.Tomaševskio svainis.
Tačiau net turėdama tokią šeimyninę komandą, LLRA vis dėlto bijo vieno klausimo – apie žemės reformos Vilniaus krašte teisėtumą, sklypų dalybas saviems ar besąlygiškai pritariantiems partijai.
Nuo šio klausimo visada slepiasi ir V.Tomaševskis. Jo taip lengvai nepamatysite atviruose susitikimuose su rinkėjais. Tie susitikimai organizuojami taip, kad susitikti su europarlamentaru ateitų tik jam lojalūs žmonės. Jei atsiranda kas iš šalies ir užduoda nemalonų klausimą, iškart apšaukiamas kagėbistu