Galbūt drąsu šnekėti apie vidaus vartojimo atsigavimą šiandien, kai dauguma gyventojų gauna nepakeliamas sąskaitas už komunalines paslaugas, o nedarbas pasiekė iki šiol neregėtą lygį. Nors 2010 metus prekybininkai baigė taip pat be didelių fejerverkų, tačiau paskutinių mėnesių rodikliai teikia vilčių, kad prekybos apimtys 2011 m. didės. Tą lems keli veiksniai: didesnė infliacija, pamažu atsitiesiantys lūkesčiai ir itin žema palyginamoji bazė.

Mažmeninės prekybos apyvarta to meto kainomis 2010 m. gruodį buvo didžiausia per dvejus pastaruosius metus. Metinė prekybos, neįskaitant variklinių transporto priemonių, apyvarta pernai siekė 25,8 mlrd. Lt ir įsitvirtino 2006 m. lygyje. Prekyba automobiliais įdarbino dar 4,7 mlrd. Lt. Būtent transporto priemonių rinka davė didžiausią postūmį prekybos apyvartai didėti per pastaruosius kelis mėnesius. Metinė automobilių verslo apyvarta, 2009 m. susitraukusi beveik perpus, pernai šoktelėjo 9,6 proc. Palyginamosiomis kainomis transporto priemonių pardavimo augimas buvo dar stipresnis (14,4 proc.), tačiau šiame straipsnyje daugiau operuojama einamosiomis kainomis – juk būtent jas sumoka gyventojai ir verslas, nuo jų skaičiuojami mokesčiai ir priklauso biudžetas.

Bendrovės “AutoTyrimai” duomenimis, trijų Baltijos šalių naujų automobilių rinka 2010 m. išaugo 9 proc. Estijoje augimas buvo santūrus (5 proc.), tačiau šiai šaliai atiteko net 42 proc. visos naujų automobilių rinkos Baltijos šalyse.

Lietuvoje naujų lengvųjų automobilių pernai buvo įregistruota 7 proc. daugiau nei 2009 m., o Latvijoje šis rodiklis pašoko iki 18 proc. Tiesa, ne visą staigesnį prieaugį galima paaiškinti atsigaunančia paklausa: nemenką poveikį turėjo ir reeksportas – maždaug penktadalis Baltijos šalyse registruotų naujų automobilių netrukus iškeliaudavo į kitas šalis. Tai patvirtina ir VĮ “Regitra” duomenys: per praėjusius metus Lietuvoje įregistruotų transporto priemonių skaičius beveik nedidėjo, o krovininių automobilių vis dar traukėsi. Galima nebent pasidžiaugti, kad automobilių parkas buvo šiek tiek atnaujintas.

Kitų prekių metinis apyvartos didėjimas nebuvo įspūdingas, o palyginamosiomis kainomis per 12 mėn. pardavimas smarkiau ūgtelėjo tik naudotų prekių parduotuvėse (9,6 proc.), teigiamą pokytį pajuto ir prekiaujantieji informacijos bei ryšių technologijomis. Visos kitos prekybos rūšių apyvartos vis dar buvo įklimpusios raudonoje zonoje.

Nors, prekybininkų vertinimu, Lietuvos gyventojai Kalėdas šventė vis dar labai santūriai, pastarųjų kelių mėnesių rodikliai ir tendencijos jau rodė tvirtesnį atsigavimą: dviženkliais tempais didėjo darbužių, garso ir vaizdo įrangos pardavimas. Šių metų apyvartas išpūsti padės ir prognozuojama spartesnė infliacija. Brangstantys ištekliai stumia į viršų maisto produktų kainas ir skatina kitų prekių brangimą.

Beje, mažmeninės prekybos rezultatus gali paveikti ir Vyriausybės ryžtas užgniaužti šešėlinę ekonomiką. Sveikintini užmojai gali šiek tiek atkurti status quo rinkoje (ypač tabako pramonėje, degalų ir spirituotų gėrimų prekybos srityje). Tačiau reikėtų pasiruošti ir kitokiam scenarijui: išsekus pigesnės nelegalios produkcijos šaltinėliams, gyventojų perkamoji galia dar labiau smuks ir pamažu įsibėgėjantis vartojimas vėl pradės buksuoti.

Kita vertus, namų ūkių lūkesčiai, metų gale stabtelėję ties 2008 m. rudens lygiu, turėtų vėl atsigauti pasibaigus šildymo sezonui, pavasarį laukiame ir aktyvesnio bedarbių skaičiaus mažėjimo – šie pokyčiai turėtų pakelti vartotojams nuotaiką. Per dvejus metus mažmeninei prekybai smigus iki itin žemo lygio, 2011 m. galime laukti spartesnio – iki 5 proc. – šio sektoriaus augimo. Taigi tikėtina, kad šiemet vidaus vartojimas po ilgos pertraukos vėl prisidės prie bendro ūkio atsigavimo.