Mokyklinė švietimo sistema tenkina toli gražu ne visus. Tik šiek tiek daugiau nei pusė apklaustųjų mano, kad mokyklose vaikai turi visas galimybes gauti gerą vidurinį išsilavinimą.
Savaitraščio „Veidas“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atliktos didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad tik 53 proc. respondentų teigiamai vertina mokyklinę švietimo sistemą ir mano, jog Lietuvos vidurinės mokyklos ir gimnazijos geba gerai išmokyti vaikus.
4,6 proc. apklaustųjų taip pat linkę pritarti šiam teiginiui, bet tik iš dalies. Jų teigimu, moksleiviams reikia ir papildomų užsiėmimų su korepetitoriais. Būtent dabar, artėjant abitūros egzaminams, esąs tikras korepetitorių darbymetis.
Net daugiau nei 35 proc. apklausos dalyvių yra kategoriškos nuomonės, kad mokyklos ir gimnazijos nesugeba atlikti savo užduoties ir išmokyti vaikų. Tai didelis skaičius ir rimtas priekaištas Lietuvos vidurinio mokslo sistemai.
Kokios to priežastys? Matyt, jų tikrai ne viena – nuo nesibaigiančių pokyčių (dėl egzaminų, mokymo programų) iki mokyklų ar mokytojų sustabarėjimo, nesugebėjimo prisitaikyti prie naujų iššūkių. O juk būtent mokyklai ir mokytojams gyventojai linkę užkrauti didžiausią dalį atsakomybės už vidurinio išsilavinimo kokybę.
Kitoje “Veido” užsakymu atliktoje apklausoje beveik 63 proc. respondentų teigė, kad labiausiai vaiko vidurinio išsilavinimo kokybė priklauso nuo mokyklos ir mokytojų. 28 proc. apklausos dalyvių šią atsakomybę linkę primesti tėvams. Tik 3,8 proc. mano, kad vaiko išsilavinimo kokybė priklauso nuo jo gyvenamosios vietos.
Kaip vertinate mokyklinę švietimo sistemą: ar Lietuvos vidurinės mokyklos ir gimnazijos geba gerai išmokyti vaikus? (proc.)
Taip 53
Ne 35,6
Neturi nuomonės 6,8
Iš dalies, bet reikia ir papildomų užsiėmimų su korepetitoriais 4,6
Nuo ko labiausiai priklauso vaiko vidurinio išsilavinimo kokybė? (proc.)
Nuo mokyklos / mokytojų 62,8
Nuo tėvų 28
Kita 5,4
Nuo gyvenamosios vietos 3,8
Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2014 m. balandžio 7–9 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.
Kaip prakeiksmas gėdos dėmė turėtų kristi ant mokytojų ir mokyklos , nejaučiančių savo atsakomybės už geometrine progresija dauginamų klaidų . Juk kažkas neišmokė Seimo ekspirmininko Vydo Gedvilo balsuojant posėdžiuose kreiptis į kolegas taisyklingai : ” kas už tai , kad būtų pritarta… , kad būtų priimta…. , kad būtų atmesta” … ( yra ir kitų galimų formuluočių ) . Todėl , kaip pasityčiojimas iš lietuvių kalbos taisyklių , ir kalama iš Seimo ( kalbos klaidų kalvės ) visuomenei į smegenis : ” kas už tai , kad pritarti…., kad priimti … , kad atmesti “… Ir plinta tos visuomenės lūpose įskiepytos klaidos štampai milijonais bacilų .
Mokytojai , kodė tylite ? Lietuvių kalbos inspektoriai , kodėl nesirūpinate valstybinės kalbos švara ?