„Veido“ rengiamame Metų vadovo konkurse ketvirtą vietą užėmę Artūras Mrazauskas ir Gintautas Kvietkauskas – vienos sparčiausiai Vidurio Europoje augančių technologijų bendrovių „Arginta“ bendrasavininkiai.

Visi „Veido“ kalbinti Artūro Mrazausko ir Gintauto Kvietkausko kolegos verslininkai, buvę bendradarbiai, konkurentai, universitetų atstovai tvirtina, jog „Argintos“ vadovų darbas – pavyzdys, kad galima įgyvendinti net ir sunkiai įmanomas idėjas, o neperspektyvių sričių versle nėra.
Pasak Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos prezidento Vaclovo Šleinotos, „Arginta“ įrodė, kad metalo apdirbimas, kuris Lietuvoje nėra populiari sritis, gali būti sėkmingai plėtojamas. Mat įmonės plėtra vyksta didžiuliais tempais, didėja pardavimas ir pelnas. Vien pernai „Argintos“ gaminamų metalo konstrukcijų, įrenginių sudedamųjų dalių, skirtų įvairioms pramonėms šakoms, eksportas išaugo nuo 22 mln. iki 34 mln. Lt. Beje, visos įmonės pagamintos metalo konstrukcijos iškeliauja į užsienio šalis.
Per pastaruosius penkerius metus bendrovės pardavimo pajamos didėjo net 297 proc. Tad „Arginta“ tarp 500 sparčiausiai augusių technologijų bendrovių Vidurio Europoje užėmė 47 vietą.

Vadovaujasi pažangia verslo filosofija

Metalo apdirbimas – ne vienintelė 1991 m. įkurtos įmonės veiklos kryptis. Nuo 1995 m. „Arginta“ dirba ir vandentvarkos srityje – užsiima buitinių nuotekų valyklų statyba ir rekonstrukcija. O prieš trejus metus bendrovės vadovai nusprendė investuoti į atsinaujinančių šaltinių energetiką – pradėjo projektuoti ir statyti saulės baterijų jėgaines. Be to, pernai atidarė didžiausią Baltijos šalyse saulės baterijų bandomąją jėgainę-laboratoriją, kad išsiaiškintų, kokio tipo saulės elementai labiausiai tinkami Lietuvos sąlygomis.
„Jėgainė per metus pagamina tiek elektros energijos, kiek įmonė suvartoja per du mėnesius. Nors į saulės jėgainę investavome daug, ji skirta ne tam, kad būtų pagaminta ir parduota kuo daugiau saulės energijos. Čia atliekame mokslo tiriamuosius darbus, kurių rezultatus perduodame universitetams. Tai pinigais neišmatuojama nauda“, – pasakoja „Argintos“ gamybos direktorius G.Kvietkauskas.
Vis dėlto saulės jėgainė buvo pastatyta ne vien mokslo tikslams. „Argintoje“ pagaminta saulės elektra atiduodama į Lietuvos elektros tinklą. „Tai labai nedidelis kiekis, tačiau džiugu, kad pradėjome naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Be to, „Arginta“ yra pavyzdys, kad saulės elektrą galima naudoti ne tik savo reikmėms, bet ir parduoti“, – sako bendrovės „Lesto“ generalinis direktorius Arvydas Tarasevičius.
Jis priduria, kad „Argintos“ bendrasavininkiai vadovaujasi pažangia verslo filosofija, taiko inovatyvius valdymo, darbo ir gamybos metodus. Štai prieš trejus metus įmonė pradėjo taikyti „Lean“ gamybos filosofiją, kuri skatina atsisakyti nereikalingų veiklų ir koncentruotis į kuriančias vertę. A.Tarasevičiaus nuomone, „Argintoje“ tai daroma racionaliai, todėl bendrovė yra viena pažangiausių Lietuvoje.
V.Šleinota taip pat mano, kad „Argintai“ puikiai sekasi, nes įmonės vadovai vieni pirmųjų mūsų šalyje pradėjo taikyti pažangias gamybos valdymo sistemas, nuolat ieško naujų sprendimų, pristato nestandartinius kokybiškus produktus. Pavyzdžiui, surenkami popieriaus, faneros gamybos, pakavimo ir kiti įrenginiai, naudodami pažangią įrangą įmonės specialistai suvirina aukštos įtampos transformatorių detales, dyzelinių laivų variklių duslintuvus ir kitus gaminius.
„Sąlygos kurti verslą visiems vienodos, tačiau ne visiems sekasi. „Argintos“ vadovams taip pat ne viskas einasi kaip iš pypkės. Pavyzdžiui, strigo projektų derinimas dėl saulės jėgainės statybos, tačiau jie neatsisakė savo idėjos. Mat A.Mrazausko ir G.Kvietkausko požiūris į verslą – nevienadienis. Be to, jie nebijo investuoti, stengiasi realizuoti naujoviškas idėjas“, – teigia įmonės „Saulės energija“ direktorius Edmundas Žilinskas.
Ši įmonė taip pat projektuoja bei įrengia saulės ir vėjo mikroelektrines, tačiau E.Žilinskas sako, kad tokių verslininkų kaip „Argintos“ vadovai negali vadinti konkurentais.

Skatina verslo ir mokslo bendradarbiavimą

Kitos „Argintos“ konkurentės, įmonės „Traidenis“, gaminančios nuotekų valymo įrenginius, generalinis direktorius Sigitas Leonavičius taip pat pabrėžia, kad su A.Mrazauskus ir G.Kvietkausku yra kolegos. „Mes pažįstami jau penkiolika metų ir dirbame panašioje srityje, tačiau bendraujame kaip kolegos. Tai santūrūs, kitus gerbiantys žmonės“, – gerų žodžių „Argintos“ vadovams negaili S.Leonavičius.
Be to, jis pabrėžia, kad A.Mrazauskas ir G.Kvietkauskas labai aktyvūs ne tik versle, bet ir visuomeninėje veikloje. „Jie vieni pirmųjų Lietuvoje suprato, kad verslas be mokslo negali būti sėkmingai plėtojamas. Ir atvirkščiai, mokslas turi būti derinamas prie verslo. Tad pradėjo siūlyti būdus, kaip suartinti mokslo įstaigas ir pramonės įmones“, – pasakoja „Traidenio“ generalinis direktorius.
„Arginta“ aktyviai bendradarbiauja su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU), Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, Vadybos ir ekonomikos universitetu (ISM), Vilniaus kolegija. Be to, G.Kvietkauskas yra VGTU tarybos narys. „Dedam daug pastangų, kad priartintume mokslą prie gamybos įmonių. Nors sekasi sunkiai, mokslo įstaigų atstovai nesupranta verslininkų, o šie jų, tačiau rankų nenuleidžiu. Esu išsikėlęs tikslą per penkerius metus priartinti mokslą prie verslo“, – vieną tikslų atskleidžia G.Kvietkauskas.
VGTU Statybos fakulteto dekano Algirdo Juozapaičio nuomone, „Argintos“ gamybos direktoriaus požiūris į mokslą yra progresyvus. „Jis skatina kuo didesnį dėmesį skirti studentų praktikai, priima daug jaunuolių atlikti praktikos įmonėje. Ragina, kad universitetai sudarytų sąlygas studentams savarankiškai studijuoti, o ne studentauti“, – teigia A.Juozapaitis.
Jam antrina Kauno technologijos universiteto (KTU) tarybos pirmininkas prof. Arvydas Janulaitis: „Pono Kvietkausko išdėsytos mintys, kad studentų baigiamųjų darbų ir praktikų užduotis, tematiką, kryptis formuluotų ne universitetai, bet darbdaviai, pramonės atstovai, labai įdomios. KTU taryba atsižvelgė į tai.“
Kodėl „Argintos“ gamybos direktoriui ne tas pats, koks bus verslo ir mokslo ryšys? „Noriu, kad Lietuvai būtų geriau. Tada ir man bus gerai“, – nedaugžodžiauja G.Kvietkauskas.
O kol universitetai ir profesinės mokyklos parengia nepakankamai specialistų, šiuo metu reikalingų Lietuvos pramonei, „Argintos“ vadovai patys jų pasirengia gamykloje įkurtoje Suvirinimo akademijoje, kuri greitai gaus licenciją kaip mokymo įstaiga.

Dvidešimt metų verslą kuria dviese

G.Kvietkauskui svarbus ne tik glaudesnio ryšio tarp verslininkų ir mokslo atstovų skatinimas – jam rūpi ir Vilniaus Užupio rajono, kuriame gyvena, bendruomenės reikalai. „Jis vienas aktyviausių bendruomenės narių. Ne tik finansiškai prisideda prie projektų ar renginių įgyvendinimo, bet ir pats juos organizuoja. Kai sprendėm klausimus dėl saugios kaimynystės, kiekvieną šeštadienį ateidavo į susirinkimus. Retas geba išlaikyti balansą tarp aukšto lygio įmonės vadovo ir paprasto žmogaus“, – mano Užupio šerifu vadinamas Vytautas Ratkevičius.
Beje, su vienu „Argintos“ savininkų jam teko bendrauti ir verslo reikalais. Nors V.Ratkevičiaus ir G.Kvietkausko nuomonės išsiskyrė, poną Vytautą nustebino „Argintos“ gamybos direktoriaus tolerancija kito nuomonei, gebėjimas konkurentą vertinti kaip potencialų partnerį.
Iš kitų Lietuvos verslininkų G.Kvietkauskas ir A.Mrazauskas išsiskiria ir tuo, kad jau daugiau nei dvidešimt metų kartu kuria verslą. V.Šleinota primena, kad verslo pasaulyje tai gana retas atvejis, mat partneriai dažniausiai neišsitenka vienoje įmonėje, vienas kitam pradeda pavydėti, ir jų keliai išsiskiria.
Įdomu tai, kad G.Kvietkauskas ir A.Mrazauskas dar prieš įkurdami į įmonę abu dirbo „Vilniaus vandenyse“. G.Kvietkauskas ėjo Vilniaus miesto valymo įrenginių direktorius pavaduotojo pareigas, o A.Mrazauskas dirbo vyriausiuoju vandentvarkos technologu.
Vilniaus nuotekų valyklos vadovas Vidmantas Puodžiūnas, buvęs G.Kvietkausko ir A.Mrazausko viršininkas, prisimena, kad ir anuomet „Argintos“ vadovai išsiskyrė kaip iniciatyvūs darbuotojai. „Jiems neužteko žinių, įgytų universitete, todėl verždavosi į seminarus, įgyvendino naujas idėjas, ypač kai Lietuvai atkūrus nepriklausomybę valykla buvo rekonstruojama. Labai didelis jų indėlis, kad nuotekų valykla iki šiol dirba“, – neabejoja V.Puodžiūnas. Ir priduria, kad tokiems iniciatyviems, nebijantiems rizikuoti žmonėms visus savo sumanymus buvo sunku realizuoti valstybinėje įmonėje, todėl jie pasuko į verslą.
„1991 m. neturėjome jokio supratimo apie verslą, be to, pradėjome nuo nulio, nes neprivatizavome jokios įmonės. Tačiau matėme galimybes ir norėjome pasiekti daugiau. Iš pradžių gaminome langų grotas, kurios tuo metu buvo labai populiarios, ir tik vėliau įmonė perėjo į kitą metalo apdirbimo lygį“, – prisimena G.Kvietkauskas.
Jis sako, kad nors Lietuvoje nėra lengva plėtoti verslą, įmonė ir ateityje turi didelių ambicijų plėstis. „Norint gyvenime kažko pasiekti, nereikia jokių įgimtų savybių. Svarbu turėti tikslą ir dirbti“, – įmonės sėkmės paslaptį atskleidžia G.Kvietkauskas.

Vadovai: Artūras Mrazauskas (51 m.) ir Gintautas Kvietkauskas (50 m.)
Apyvarta (mln. Lt):
2009 m.     437,9
2010 m.     255,5
2011 m.     430,7
Darbuotojų skaičius:
2009 m.     108
2011 m.     232
Vidutinis atlyginimas     2831 Lt