VZ

B.S.: Lietuvoje per metus iškertama 7 mln. kubinių metrų medienos, o kasmetinis prieaugis siekia 16 mln. Taigi iškertama mažiau nei 50 proc. prieaugio. Šie skaičiai akivaizdžiai įrodo, kad Lietuvos miškuose tvarkomasi pagal subalansuoto ir darnaus miškų ūkio principus. Be to, 2012 m. spalio mėn. Jeilio (JAV) universitetui paskelbus kasmetinius vertinimus paaiškėjo, kad Lietuvos miškai tvarkomi geriausiai pasaulyje. Atlikdami tyrimą JAV mokslininkai vertino medynų tūrio pokyčius (1995–2010 m. laikotarpiu), miško kirtimus (2000–2010 m.) bei miškingumo pokyčius (2000–2010 m.). Pagal šiuos kriterijus Latvija ir Baltarusija liko 32-oje vietoje, Suomija – 53-ioje, Švedija – 64-oje, o Estija – 75-oje.
Svarbu ir tai, kad Lietuvoje valstybinių miškų sertifikavimas vykdomas pagal pačius griežčiausius reikalavimus pasaulyje. FSC sertifikatas liudija, kad mūsų šalies valstybiniuose miškuose tvarkomasi itin gerai, laikantis visų nustatytų biologinės įvairovės išsaugojimo ir gausinimo principų.
VEIDAS: Vis dėlto prieš porą metų prezidentė Dalia Grybauskaitė išreiškė nepasitenkinimą Generalinės urėdijos ir urėdų darbu, teigdama, kad valstybiniuose miškuose apstu įsisenėjusių ir metų metais nesprendžiamų problemų.
B.S.: Neturime jokios tiesiogines informacijos dėl galimų prezidentės priekaištų miškų urėdijų darbui. Prieš porą metų buvo eskaluojama mintis, neva valstybinis miškų sektoriaus ūkis valdomas neefektyviai. Prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas nedvejodamas teigė, kad sprendimai turi būti priimami greitai, nes lėtai traukiant dantį – skausmo daug daugiau. Tačiau puikiai žinojo, kad dantis sveikas. Šalies vadovė jį pasikvietė iš vieno skandinavų banko, kuriame jis dirbo analitiku. O tuo metu švedų ,,ekspertai” dirbo Ūkio ministerijoje ir švaistydami valstybės lėšas, skirtas ekspertams samdyti, skleidė įvairias paskalas.
VEIDAS: Ar jūsų pareiškimai, kad Lietuvos miškai tvarkomi geriausiai pasaulyje, reiškia, kad jokių permainų valstybinių miškų valdymo srityje nenumatoma?
B.S.: Šiuo metu valstybinių miškų sektorius dirba efektyviai, ir nėra būtinumo koreguoti valdymo. Šios Vyriausybės programoje nustatyta, kad bus laikomasi nuostatos, jog pagrindiniai miškų valdymo klausimai šalyje yra išspręsti ir tolesnis valdymo klausimo koregavimas galimas tik esant neišvengiamam būtinumui (kai kurių urėdijų stambinimas arba sujungimas).
VEIDAS: O kiek urėdijų pastaraisiais metais dirba pelningai?
B.S.: Skaičiai rodo, kad, palyginti su ankstesniais metais, valstybiniai miškai veiklos ir pelno mokesčių šalies biudžetui sumoka 16 kartų daugiau: 1995 m. į biudžetą įplaukė 7 mln., o 2011 m. – net 114 mln. Lt. Vien tik nuo 2008 m. veiklos ir pelno mokesčių apimtys padidėjo daugiau kaip 300 proc. Šiemet į valstybės biudžetą planuojama sumokėti apie 220 mln. Lt mokesčių, tai sudarys 42 proc. visų planuojamų gauti pajamų. Tai didžiausias procentas Europoje. Lietuvos valstybinių miškų sektoriaus generuojama nuosavo kapitalo grąža taip pat didžiausia Europoje – 16,1 proc., kai Švedijoje – 11 proc. Tai patvirtino Aleksandro Stulginskio universiteto ir prof. Antano Buračo vadovaujamos grupės mokslo tiriamųjų darbų medžiaga.
VEIDAS: Bet privačių miškų savininkai teigia, kad Lietuvos miškų produktyvumas kelis kartus atsilieka nuo kitų ES valstybių, pavyzdžiui, Skandinavijos šalių?
B.S.: Tai sąmoningai skleidžiamas melas. Skandinavijoje kertamos gerokai didesnio ploto miško kirtimo biržės. Lietuva savo plotu ir kraštovaizdžiu neprilygsta šioms šalims, todėl pas mus tai kategoriškai nepriimtina. Be to, pernai Švedijos gamtos apsaugos draugija paskelbė, kad miškai šioje šalyje plynai kertami nerimą keliančiu tempu.
Ne veltui vienas švedų profesorius ekologas viename tarptautiniame miškininkų seminare oficialiai pareiškė, jog veža žmones iš Skandinavijos į ekskursijas po Lenkiją, Latviją, Estiją ir Lietuvą, kad parodytų miškus. Švedijoje nuogąstaujama, kad dideli natūralių miškų plotai tampa milžiniškomis kultivavimo sritimis, o tai kelia grėsmę biologinei miškų įvairovei. Ten daug įvairių miško rūšių prarandama pirmiausia dėl miškų tvarkymo.
VEIDAS: Pas mus, atvirkščiai, miško atliekos paliekamos pūti, nors jas būtų galima panaudoti tarkime, biokuro gamybai.
B.S.: 2010 m. aplinkos ministro priimtas įsakymas nurodo, iš kokio tipo augaviečių ir kurios grupės miškų draudžiama išvežti miško kirtimo atliekas, skirtas kurui ar kitoms reikmėms. O palikti plyno kirtimo biržėse dalį kirtimo atliekų bei biologiškai vertingos įvairių suirimo stadijų negyvos medienos miškų urėdijas įpareigoja FSC miškų tvarkymo sertifikavimo nuostatos.
VEIDAS: Jeigu Lietuvoje būtų pastatyta kelis kartus daugiau biokuro katilinių, nei yra dabar, ar joms užtektų žaliavos iš mūsų miškų?
B.S.: Norėčiau pabrėžti, kad biokuras pagal žaliavos kilmę skirstomas į medieninį ir nemedieninį. Medieninis biokuras – tai perdirbtos medienos kuras, malkinė mediena iš krūmynų ir malkinė mediena bei kirtimo atliekos iš miško. Iš miško pagaminama biokuro žaliava sudaro tik apie 10 proc. šiuo metu į biokuro katilines tiekiamo biokuro. Todėl svarstant, ar užteks žaliavos, reikėtų atsižvelgti į kitas katilinėms tiekiamas biokuro rūšis. Be jokios abejonės, prieš statant biokuro katilines Lietuvoje būtina atlikti ir žaliavų išteklių studijas. Jeigu biokuro katilinių statybų procesas vyks beatodairiškai, tai vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar užteks žaliavos konkrečiai katilinei, labai sudėtinga.
VEIDAS: Ar Lietuvoje didėja miško kirtimo atliekų pardavimo apimtys?
B.S.: 2010 m. urėdijos pasiūlė parduoti 90 tūkst., 2011 m. – 210 tūkst., pernai – 250 tūkst. kubinių metrų miško kirtimo atliekų. Šiemet pasiūlysime 280 tūkst. kubinių metrų ir dar 100 tūkst. nelikvidinės medienos iš jaunuolynų ugdymo kirtimų. Dėl miško kirtimo atliekų kiekių iš privačių savininkų miškų informacijos neturime, nes šios žaliavos tūrių skaičiavimas neorganizuotas.
VEIDAS: Šiuo metu miško kirtimo atliekas perka privačios įmonės, kurios jas susmulkina į skiedras ir parduoda biokuro katilinėms. Ar urėdijos planuoja įsigyti technikos, kad galėtų pačios paruošti skiedras ir tada uždirbti kur kas daugiau negu iš kirtimo atliekų?
B.S.: Atlikus miško kirtimo atliekų gamybos, jų smulkinimo į skiedras bei skiedrų pristatymo į katilines darbų savikainos skaičiavimus paaiškėjo, kad privačios įmonės skiedras katilinėms galėtų tiekti 25 Lt už kubinį metrą pigiau. Mat privačios įmonės mechanizmų nusipirko pasinaudodamos ES paramos fondais. Be to, jos moka gerokai mažesnius „Sodros“ bei kitus mokesčius ir nemoka 15 proc. medienos žaliavos mokesčio, kuris privalomas miškų urėdijoms. Taigi investuoti į atliekų smulkintuvus, taip pat į specialų skiedrų pervežimo transportą urėdijoms nenaudinga ir neverta.
VEIDAS: Lietuvos baldininkai jau ne pirmus negaili priekaištų urėdijoms, kad šios didžiąją dalį medienos parduoda eksportuotojams, taip žlugdydamos mūsų šalies baldų pramonę. Mat pramonininkams trūksta žaliavos. Ką jiems atsakytumėte?
B.S.: Į šiuos priekaištus atsakyčiau klausimu, ar galima kaltinti miškų urėdijas, kai per dešimtmetį urėdijų medienos pardavimas įmonėms, eksportuojančioms medieną, sumažėjo net 300 proc. ir medienos eksportas iš Lietuvos valstybinių miškų pagamintos medienos 2011 m. siekė vos 12 proc.? Be to, eksportuota mediena buvo daugiausia popiermedžiai, kuriems perdirbti Lietuvoje nėra pajėgumų.
VEIDAS: Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos miškingumas padidėjo 2 proc. Kiek miškingąjį plotą galime dar padidinti?
B.S.: 2002 m. šalies miškingumas sieke 31,3 proc. (1993 m. – 30,1 proc.). Per praėjusius dešimt metų miškų urėdijos įveisė daugiau nei 12 tūkst. hektarų naujų miškų. Tad šalies miškingumas padidėjo iki 33,3 proc. Nauji miškai pirmiausia įveisiami žemės ūkiui nenaudojamose ir netinkamose naudoti žemėse. Taip panaudojamos minėtų kategorijų žemės, o augantis miškas didina šalies turtą.
Įgyvendinant Nacionalinę miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 m. programą iki 2020 m. miškingumą numatoma padidinti iki 34,2 proc. šalies teritorijos. Tačiau šalies miškingumo didinimo procesą stabdo nebaigta žemės reforma, problemos, susijusios su laisvos valstybinės žemės fondo žemės perdavimu valstybinių miškų valdytojams miškams veisti, taip pat teisiniai apribojimai, susiję su didesnio našumo žemės apželdinimu.

1991 m. Lietuvos miškingumas siekė 30,1 proc., dabar – 33,3 proc. o 2020 m. bus padidintas iki 34,2 proc.