Nelygu kurioje mokykloje mokosi vaikas, jo pietūs gali skirtis ir kaina, ir kokybe, ir skoniu, ir patiekimu, nors formaliai ir atitinka maistui keliamus (beje, gana griežtus) reikalavimus.

Taip yra todėl, kad įsigaliojus naujai mokinių maitinimo tvarkai dabar kiekviena šalies mokykla gali individualiai pasirinkti mokinių maitinimo būdą: vienose maistas gaminamas vietoje, kitose perkamas iš konkursą laimėjusios privačios bendrovės.
Patiekalų porcijos skiriasi ir dėl to, kad atskiros savivaldybės skiria nevienodą dalį lėšų mokinių maitinimui kompensuoti. Tad neretai pasitaiko taip, kad nors porcijos savo kaloringumu, daržovių gramais ir mėsos kukulių skaičiumi vienodos, vienose mokyklose vaikai pietauja su pasimėgavimu (paprastai tose, kurios turi savo virtuvę), o kitose atsisako atvežtinių davinėlių ir skuba į kitapus gatvės esantį prekybcentrį pirkti traškučių ir vaisvandenių. Tai jų sveikatai gali turėti pragaištingų padarinių.
Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo ir kurortologijos skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas aiškina, kad net nėra statistikos, kiek Lietuvos mokyklų naudojasi savo virtuve, o kiek jų iš tiekėjų perka jau pagamintus patiekalus. “Tokia statistika nereikalinga, nes teisiškai nėra jokio skirtumo, kur gaminamas maistas. Yra nustatyta maistui privaloma temperatūra, sudėtis, kaloringumas”, – dėsto specialistas.
Esą jei maisto kokybė ar skonis netenkina, mokykla bet kada gali nutraukti sutartį su vienu tiekėju ir pasirinkti kitą – būtent mokyklos administracija yra atsakinga už maisto kontrolę. “O šiai signalą gali pasiųsti ir vaikai, ir jų tėvai”, – neabejoja pašnekovas.
Tačiau vertindamas bendrą padėtį jis tikina, kad nuo rudens mūsų šalis pagal mitybos ugdymo įstaigose organizavimą įsiverš tarp lyderių visoje ES. “Mes esame ES aukštumose – mažai kur kitur Europoje yra sudarytas draudžiamų produktų, draudžiamų maisto priedų sąrašas, 90 proc. šalių nėra net vidinės maisto kontrolės, o kai kuriose ES šalyse maitinimo sistema iš viso neegzistuoja ir tvyro visiška anarchija. Yra net tokių šalių, kuriose mokinius mokykloje maitinti draudžiama – maisto jie turi atsinešti iš namų”, – Lietuvos pažangą giria A.Kranauskas, primindamas, kad nuo naujų mokslo metų prie bendros maitinimo sistemos, kurioje kol kas dalyvauja tik mokyklos, prisidės absoliučiai visos ugdymo įstaigos, pradedant vaikų darželiais, baigiant globos namais, šeimynomis ir kt.