Šešėlinės ekonomikos ekspertu vadinamas Johaneso Keplerio universiteto Austrijoje profesorius Friedrichas Schneideris tvirtina, kad per dešimtmetį šešėlinės ekonomikos mastai sumažėjo visoje Europoje. Vis dėlto, pasak jo, šešėlinę ekonomiką negalima vertinti tik pagal principą “juoda – balta”. Esą empiriniai įrodymai atskleidžia, kad du trečdaliai šešėlinėje ekonomikoje pagamintų prekių ar suteiktų paslaugų papildo oficialią ekonomiką, tai yra jos nebūtų pagamintos ar suteiktos mokant visus mokesčius. Dėl to šešėlinės ekonomikos mažėjimas prie visuotinės gerovės prisidėtų tik tuomet, jei beveik visa šešėlinėje ekonomikoje vykdoma veikla persikeltų į oficialią ekonomiką. Vadinasi, reikia imtis tik tokių priemonių, kurios padidintų suinteresuotumą veikti legaliai.
Kita vertus, profesorius pabrėžia, kad kiekviena valstybė turi ieškoti sau tinkamų priemonių, nes vieno recepto nėra. Apie tai, kaip kovoti su šešėline ekonomika – “Veido” pokalbis su F.Schneideriu.

VEIDAS: Pagal jūsų skaičiavimus, didžiausias šešėlinės ekonomikos mastas šiuo metu yra Bulgarijoje, Rumunijoje, Kroatijoje, Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje. Kodėl šio sąrašo viršūnėje atsiduria būtent šios šalys?
F.S.: Didžiausią šešėlinės ekonomikos mastą šiose šalyse lemia istorinis periodas – komunistinis laikotarpis, taip pat didelė mokesčių našta, daug reguliavimų, žema mokestinė kultūra ir tai, kad žmonės turėti padorų pragyvenimo lygį gali tik iš dalies veikdami šešėlinėje ekonomikoje. Be to, Rumunija ir Bulgarija taip pat neturi geros valstybės valdymo sistemos. Iš tiesų šešėlinės ekonomikos priežastys įvairiose šalyse skirtingos.
VEIDAS: Verslininkai dažnai tvirtina, kad šešėlinė ekonomika plečiasi dėl mokesčių naštos. Jūsų nuomone, ar šešėlinė ekonomika labiau priklauso nuo šalies gyventojų mentaliteto, ar nuo mokesčių sistemos?
F.S: Priklauso nuo abiejų, bet oficiali mokesčių našta vis tiek lemia daugiau.
VEIDAS: Kodėl? Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse mokesčiai dar didesni, bet ten nematome didelės šešėlinės ekonomikos.
F.S.: Taip, bet kalbant apie šešėlinę ekonomiką nėra tik balta ir juoda. Skandinavijoje puikios mokyklos, gatvės, universitetai, kitos viešosios paslaugos – žmonės daug sumoka, bet daug ir gauna. Lietuvoje žmonės moka mažiau, palyginti su Skandinavijos šalimis, bet gauna dar mažiau. Taigi visada lemia žmonių mentalitetas, aplinkybės, kuriomis žmonės gyvena, ir tai, ką daro vyriausybė.
VEIDAS: Kokie būtų svarbiausi mokesčiai, kurių mažinimas padėtų sumažinti ir šešėlinę ekonomiką?
F.S.: PVM ir gyventojų pajamų mokestis, bet jums reikia abiejų mokesčių, kad konsoliduotumėte savo biudžetą, taigi tai nėra taip paprasta. Gal galėtumėte šiek tiek sumažinti PVM, tai suteiktų mažiau paskatų kontrabandai.
VEIDAS: Jei šių mokesčių negalime sumažinti, ką tuomet galime padaryti?
F.S.: Sukurti paskatas, kad žmonės nedirbtų šešėlinėje ekonomikoje. Duokite mokestinių nuolaidų ar paskatų dirbti oficialiai. Jei žmonės palankiau vertina mokesčius, mato, kad valstybei gerai sekasi, jie mažiau dirbs šešėlinėje ekonomikoje.
VEIDAS: Lietuvoje yra keletas iniciatyvų, kaip kovoti su šešėline ekonomika. Pavyzdžiui, norima uždrausti grynųjų pinigų operacijas didesnėmis nei 10 tūkst. Lt sumomis. Jūsų nuomone, ar tai padėtų?
F.S.: Visoje Europoje vyksta didelės diskusijos, kad reikėtų sumažinti grynųjų pinigų kiekį ekonomikoje. Aš šiuo atžvilgiu labai skeptiškas. Žmonės, ypač seni, pripratę prie grynųjų pinigų, todėl manau, kad būtų labai sunku juos panaikinti – net tokiose šalyse, kaip Švedija. Bet tai galėtų būti vienas iš instrumentų: jei bus mažiau naudojama grynųjų pinigų, šešėlinė ekonomika sumažės, nes jei pasinaudoji kreditine kortele, jau turi oficialų įrašą. Vis dėlto tai ilgas kelias.
VEIDAS: O apskritai ar įmanoma išspręsti šešėlinės ekonomikos problemą? Kiekviena mūsų Vyriausybė deklaruoja, kad gerokai sumažins jos apimtis, bet nė vienai nepasiseka.
F.S.: Tai netiesa – skaičiai rodo, kad visose šalyse šešėlinė ekonomika buvo sumažinta. Lietuvoje šešėlinė ekonomika per dešimt metų sumažėjo nuo 32 iki 28 proc. BVP. Šis 4 proc. sumažėjimas yra didžiulis, ir manau, kad vyriausybės padarė ne tokį blogą darbą. Žinoma, nereikėtų tikėtis stebuklų. Noras greitai sumažinti šešėlinę ekonomiką būtų panašus į norą, kad rytoj visi žmonės šalyje nustotų gerti. Vyriausybė turi atlikti analizę, kas žmones skatina eiti į šešėlinę ekonomiką, kokia jų motyvacija ir tada imtis priemonių, – jūsų Vyriausybė tikrai pajėgi labiau sumažinti šešėlinę ekonomiką.
VEIDAS: Per krizę šešėlinės ekonomikos dalis išaugo Pietų Europoje. Kaip galėtumėte pakomentuoti padėtį tose šalyse?
F.S.: Pietų Europoje padėtis visiškai kitokia. Šios šalys daugiau mažiau bankrutavusios, susiduria su didžiuliais sunkumais finansuodamos savo biudžeto deficitą, taigi ten žmonės neturi kito pasirinkimo, nei dirbti šešėlinėje ekonomikoje. Baltijos šalyse šios problemos neturite.
VEIDAS: Kurias šalis galima išskirti kaip geriausiai susitvarkančias su šešėline ekonomika?
F.S.: Nežinau tyrimo, kuris sakytų, kad tam tikras skaičius yra optimalus šešėlinės ekonomikos dydis. Kažkas galėtų sakyti, kad šešėlinė ekonomika sukuria papildomą pridėtinę vertę ir padidina žmonių gerovę, nes jei jie uždirba šešėlinėje ekonomikoje, jie gali išleisti daugiau, turi aukštesnį pragyvenimo lygį, taigi šešėlinė ekonomika nėra tik balta ir juoda. Nebūna taip, kad yra tik geri vaikinai, kurie nedirba šešėlinėje ekonomikoje, ir blogi vaikinai, kurie dirba šešėlinėje. Šešėlinė ekonomika turi įvairių atspalvių.
VEIDAS: Kokias šalis galėtumėte nurodyti kaip kovos su šešėline ekonomika pavyzdžius? Kaip joms tai pavyko?
F.S.: Galima paminėti keletą iniciatyvų. Vokietijoje taikoma priemonė „mini darbas“: jei uždirbi iki 400 eurų per mėnesį, nemoki mokesčių. Arba Prancūzijos modelis, kai tam tikrą laikotarpį nemoki PVM, jei dirbi darbo jėgai imliame sektoriuje, kuris šiuo metu nėra geros formos. Vis dėlto, jei priemonė suveikė Prancūzijoje, nereiškia, kad suveiks ir Lietuvoje. Aišku, jei tam tikram sektoriui taikysite PVM išimtį, jis suklestės. Lygiai kaip padidinus minimalų atlyginimą žmonės daugiau išlaidaus.
VEIDAS: O kaip manote, kas lemia, kad šešėlinė ekonomika JAV palyginti nedidelė?
F.S.: JAV mokesčiai daug mažesni, bet ir viešųjų paslaugų piliečiams prieinama daug mažiau. Amerikoje, jei neturi sveikatos apsaugos draudimo, negausi nemokamos sveikatos priežiūros. Dėl to ir šešėlinė ekonomika JAV yra apie 7–8 proc. – daugiausia žemės ūkio ir paslaugų sektoriuje.
Iš tiesų šešėlinė ekonomika yra šalies aktyvumo atspindys – JAV šalies viešosios paslaugos yra daug menkesnės nei Europoje ir nei Lietuvoje. Čia jūs turite socialinio draudimo sistemą, o daugumoje JAV valstijų tokios sistemos nėra. Jei daug viešųjų paslaugų panaikinsi, mokesčius galėsi sumažinti drastiškai, bet viena iš pasekmių – kad bus labai daug neturtingų žmonių, kurie nieko neturi. Užtat jei daug uždirbi, gali būti labai turtingas. Tai Amerikos pavyzdys. Mokesčių našta ir reguliacija ten daug mažesnė, todėl daug mažesnė ir šešėlinė ekonomika.
Bet, kaip minėjau, nėra vieno recepto, ką daryti, kad šešėlinė ekonomika išnyktų. Juk visos šalys turi specifiškumų. Pavyzdžiui, Lietuvos kaimynė yra Baltarusija, ir jūsų padėtis visiškai kitokia negu Šveicarijos, kuri turi sienas tik su turtingomis šalimis – Austrija, Vokietija, Prancūzija ir Italija. Lietuvoje didelė problema yra kontrabanda, kuri tokia patraukli dėl skirtingų kainų pas Vakarų ir Rytų kaimynus.
Specifinė jūsų padėtis ir dėl rusiškos salos – Kaliningrado, iš kurio vežama cigarečių kontrabanda. Esate tranzito šalis šioms kontrabandos prekėms, o tai, aišku, veikia jūsų ekonomiką ir žmonių elgesį. Jei kažkas pamato, kad veždamas kontrabandines cigaretes galės lengvai uždirbti 500 eurų, jis galvoja: o kam man tada dirbti papildomai savo oficialioje parduotuvėje? Tokios pat situacijos kaip Lietuvoje kitur Europoje nerasite.
Mano argumentas – kad nėra vieno recepto, kuris veiktų visoje Europoje. Taip, galite sumažinti mokesčius – tai padės sumažinti šešėlinę ekonomiką, bet padidėjusios oficialios pajamos gali būti nepakankamos mokestinių pajamų praradimams kompensuoti, todėl turėsite didesnį biudžeto deficitą. Tad pritaikyti tik vieną priemonę neprotinga, reikia atlikti analizę, pažiūrėti, kokios didžiausios problemos ir tik tuomet svarstyti, kaip sumažinti šešėlinę ekonomiką.