Pristatome dešimtuką įspūdingiausių Europos vienuolynų, dėl kurių nuo savo maršruto verta nukrypti ir kelis šimtus kilometrų.

Daugelis keliautojų mėgsta užsukti į vienuolynus, tik vieni juose nori pajusti praėjusių istorinių amžių dvelksmą, kiti – pasigėrėti nuostabia architektūra, treti – bent iš tolo žvilgtelėti į turtingas bibliotekas, o ketvirti ieško ramybės, susikaupimo ir vietos maldai.

1. Pavijos Čertozos vienuolynas Italijoje stebina skulptūrų pynėmis

"Veido" archyvas

Vaikštinėjant po bažnyčios vidų derėtų stabtelėti prie XV a. Perugini’o altoriaus paveikslo, vaizduojančio Dievą Tėvą, apsuptą angeliukų (beje, tai vienintelis paveikslas, išlikęs iš XV a.), ir prie to paties amžiaus Bergognone’s freskų, pasigrožėti prabanga tviskančiais XVII a. koplyčių altoriais.

Galima išeiti į jaukų arkadų apsuptą sodelį, tačiau į didįjį vienuolyną pavyks žvilgtelėti tik pro grotas, mat vienuoliai mėgsta ramybę.

2. Finansinio patarimo – į Atono kalno vienuolyną

"Veido" archyvas

Atono kalnas, esantis Chalkidės pusiasalyje, – viena įspūdingesnių Graikijos vietų. Kalnas yra paskelbtas autonomine respublika, kurią valdo apie 1700 vienuolių, gyvenančių dvidešimtyje vienuolynų. Bizantiniais architektūriniais paminklais iš arti gali grožėtis tik suaugę vyrai, o kitiems turistams belieka pasimėgauti vaizdu iš laivo. Tačiau ir vyrai taip paprastai į Atoną nepateks – per dieną išduodama tik 14 leidimų.

Verta aplankyti Docheiariou vienuolyną, kuriame saugomas Šv. Kryžiaus fragmentas ir stebuklinga Švč. Mergelės Marijos ikona. O štai besidomintiems nekilnojamojo turto rinka bus įdomu užsukti į Vatopediou vienuolyną, garsėjantį pelningais sandoriais. Šiame vienuolyne lankėsi ir žymus amerikiečių publicistas Michaelas Lewisas, kuris savo straipsnyje apie Graikijos finansų krizę aprašė vieną didžiausių politinių skandalų, kilusių, kai paaiškėjo, kad vienuolynas išmainė savo turimą ežerą į gerokai vertingesnę valstybinę žemę. Sakoma, kad valstybė dėl to patyrė apie šimtą milijonų eurų nuostolių.

3. Įspūdingų saulėlydžių medžioklė prie San Mišelio kalno

"Veido" archyvas

Norintiems pajusti viduramžių dvasią Prancūzijoje vertėtų pasukti prie San Mišelio kalno, stūksančio įlankoje tarp Bretanės ir Normandijos. VIII a. saloje įsikūrę vienuoliai benediktinai po truputį kalną aplipdė pastatais: papėdėje už tvirtos sienos glaudžiasi miestelis, o į viršūnėje esantį vienuolyną galima patekti vienintele viduramžiais įrengta gatve, įveikus daugiau nei 900 laiptų pakopų. Vienuolynas, pastatytas pagal Jeruzalės Šventojo Kapo planą, laikomas įspūdingiausiu XIII a. gotikos šedevru ir vadinamas stebuklu – “La Merveille”.

Vakare pravartu įsitaisyti ant miestelio sienos ir pasigrožėti potvyniu, užliejančiu lygumas. Na, o gražiausių vaizdų medžiotojams saulei leidžiantis verta patraukti į priešingą pusę, nei skuba turistų minios, ir įsikūrus atokiau grožėtis išraiškingu siluetu margaspalviame saulėlydžio fone.

4. Į Vygrių vienuolyną keliauja aktyvaus laisvalaikio mėgėjai

Vygrių vienuolynas Lenkijoje pastatytas Vygrių ežero pusiasalyje ant kalno, nuo kurio atsiveria puikus vaizdas į apylinkes. Senovėje čia gyveno jotvingiai, vėliau šios vietos atiteko Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, buvo įrengtas medžioklės namas, kuriame, manoma, yra viešėję Jogaila, Vytautas, Žygimantas Augustas, Bona Sforca.

XVII a. čia įsikūrė vienuoliai kamalduliai, o jų vienuolynas greitai suklestėjo ir tapo vienu turtingiausių visoje Lenkijoje. XVII a. pabaigoje medinius vienuolyno pastatus nusiaubė gaisras, tad buvo pastatyti mūriniai baroko su rokoko ir klasicizmo elementais pastatai – bažnyčia, bokštas, vienuolių nameliai su atskiru kiemeliu.

Dabar vienuolyno patalpose įsteigtos kūrybinės dirbtuvės, galima pernakvoti vienuolių nameliuose. Na, o susigundžiusieji praleisti savaitgalį ras, ką veikti: plaukios baidarėmis, valtimis po vaizdingus ežerus, pasivažinės siauruku ar dviračiais.

5. Į Rilos vienuoyną – pasigrožėti freskomis ir kalnais

Rilos vienuolynas, įkurtas kalnuose, papuoštas margaspalvėmis arkų galerijomis, tviskančiais kupolais ir apjuostas masyviomis sienomis, traukte traukia turistus ir maldininkus. Šis vienuolynas yra ne tik tikinčiųjų maldos vieta, bet ir Bulgarijos laisvės simbolis, mat turkų priespaudos metais čia buvo svarbiausias šalies kultūros ir švietimo centras.

Gyvenamieji pastatai vienuolyne sudaro penkiakampį, kurio centre pūpso Marijos gimimo cerkvė, vainikuota penkiais kupolais. Cerkvės sienos, tiek vidinės, tiek išorinės, ištapytos freskomis, iliustruojančiomis biblinius ir istorinius pasakojimus. Na, o viduje tūkstančių žvakių šviesoje akį traukia ikonostasas ir neįtikėtino lengvumo ažūriniai medžio drožiniai. Cerkvėje saugomi vienuolyno įkūrėjo šv. Ivano Riliečio palaikai bei Bulgarijos valdovo Boriso III balzamuota širdis.

6. Airijos vienuolynų griuvėsiai išsaugojo senąją dvasią

Keliaujant po Airiją vienuolynų specialiai ieškoti nereikia, nes jų geriau ar blogiau išsilaikiusių griuvėsių pilna pakelėse. Įdomu pavaikštinėti tarp apkerpėjusių keltiškų kryžių, nykstančių bažnyčių skliautų ir į dangų smingančių bokštų, kuriuose nuo užpuolikų slėpdavosi vienuoliai, ten saugodavo vertingesnius daiktus bei maisto atsargas, į vidų būdavo galima patekti tik su aukštomis kopėčiomis, kurias įtraukdavo į vidų.

Daugumą tokių vienuolynų galima aplankyti nemokamai. Vieni įdomesnių ir geriau išlikusių yra Kilmacduagh vienuolynas, Quin vienuolynas, septyniais stebuklais pagarsėjusi Fore abatija. Verta užsukti ir į Clonmacnoise vienuolyną, kuriame palaidoti senieji Airijos karaliai, saugomas vienas seniausių keltiškų kryžių.

7. Monserato vienuolynas – kalnų ir žmogaus statinių harmonija

"Veido" archyvas

Katalonijos Monserato vienuolynas garsėja ne tik puikiais pastatais, harmoningai derančiais su apvaliais laiko ir vėjų nugludintais kalnais, bet ir Juodąja Monserato Madona, vadinama La Moreneta, Katalonijos globėja. Įsimintini laiptai, vedantys prie įstiklintos šventosios skulptūros: ant abiejų sienų abipus laiptų – didžiulės mozaikos, vaizduojančios 24 šventąsias moteris.

Vienuolyno teritorijoje įrengtas muziejus, kuriame galima pamatyti archeologinių iškasenų, mumijų, žymių XIX ir XX a. Katalonijos ir Italijos dailininkų paveikslų, tačiau bene įdomiausia ekspozija – Juodosios Madonos šiuolaikinių menininkų interpretacijos. Rekomenduojama pereiti kryžiaus keliu ir apžiūrėti skulptūras, o bazilikai pasilikti daugiau laiko – patyrinėti XIX a. neorenesansinį fasadą ir itin puošnų interjerą.

8. Šv. Florijono vienuolynas – muzikos ir knygų mėgėjo svajonė

Netoli Linco įsikūrusi nedidelė gyvenvietė, pavadinta Austrijos globėjo šv. Florijono vardu, o virš miestelio iškilęs įspūdingas baroko stiliaus augustijonų vienuolynas. Jame verta užsisakyti valandos trukmės ekskursiją, kurios metu galima aplankyti imperatoriškuosius apartamentus, nepasikeitusius nuo 1782 m., Marmuro salę ir prabangią biblioteką, vieną įspūdingiausių visoje Austrijoje, kurioje saugoma per 150 tūkst. leidinių, gausybė XVI–XIX a. knygų, įvairių rankraščių, inkunabulų.

Muzikos mėgėjai irgi nenusivils – jie galės pasiklausyti XVIII a. vargonų, turinčių 7 tūkst. vamzdžių, apžiūrėti ekspoziciją, skirtą vienuolyne palaidotam XIX a. kompozitoriui Antonui Bruckneriui. Apie šį vienuolyną dar sakoma, kad čia šešių XIV a. išlietų varpų gaudesiu prabyla angelai.

9. Dryburgho vienuolynas įdomus botanikams ir literatams

Dryburgho vienuolynas – dažnai pamirštamas turistų, tačiau mielai lankomas pačių škotų, mat čia palaidotas jų nacionalinis rašytojas Walteris Scottas, savo romanuose išgarsinęs daugelį Škotijos vietų. Vienuolynas buvo įkurtas XII a. ir netrukus suklestėjo, tačiau, kaip ir Airijoje po Didžiosios Britanijos vykdytų reformų, dabar iš didingų gotikinių pastatų belikę tik griuvėsiai, o iš išpuoselėto parko, pilno egzotiškų augalų, – tik keli milžiniški šimtamečiai medžiai.

Švelniai raudona pastatų spalva, bažnyčios langų arkos, dviejų aukštų vienuolynų pastatai ir milžiniškos sekvojos kuria itin melancholišką atmosferą, ir nors teritoriją galima apvaikščioti per valandą, į ją norisi sugrįžti ir pasidžiaugti ypatinga ramybe.

10. Rusijos Solovkų vienuolynas – Gulago aukoms atminti

Baltojoje jūroje, rūstaus šiaurietiško peizažo Solovkų salyno didžiausioje saloje, stūkso tvirtos akmeninės sienos, už kurių kyla baltai dažyti pastatai ir cerkvių kupolai. Vienuolynas saloje įkurtas XV a., tačiau išgarsėjo ne tiek dėl įspūdingų statinių ar vienuolių darbų, kiek dėl skaudžios istorijos. XVI a. vienuolynas buvo paverstas kalėjimu, o Lenino laikais čia įkurtos pirmosios sovietinės kocentracijos stovyklos, kuriose nukankinta daugybė žmonių.