Versle bendrovės reputacija yra vienas svarbiausių kriterijų renkantis partnerius, o viešiesiems pirkimams galioja kitos – biurokratinės taisyklės. Paaiškėjo, kad viešuosiuose konkursuose dalyvaujančioms bendrovėms nė kiek nekliudo tai, kad apie jas jau kone garsiai kalbama kaip apie nesąžiningas.

“Teisinė sistema veikia nekaltumo prezumpcijos principu: kol kaltė neįrodyta, esi nekaltas”, – teigia bendrovės “Panevėžio keliai” atstovė ryšiams su visuomene Rasa Čepienė. Tai reiškia, kad tik įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis gali sukliudyti nesąžiningam tiekėjui dalyvauti konkursuose ir juos laimėti. Nepaisant to, kad dėl tokios sistemos nukenčia svarbiausias – viešasis interesas.

Pasak “Panevėžio kelių” atstovės, atvejų, kai viešųjų pirkimų konkursuose perkančioji organizacija sudaro išskirtines sąlygas vienam tiekėjui, pastaraisiais metais daugėja, ypač savivaldybėse. “Ir būsimieji viešųjų įstatymų pažeidimai būna užprogramuoti jau konkurso sąlygose”, – teigia R.Čepienė.

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas pastebi, kad kai kurios bendrovės viešųjų pirkimų konkursuose atvirai piktnaudžiauja tiek įstatymų spragomis, tiek biurokratų godumu, ką jau kalbėti apie sąžiningos konkurencijos principus.

“Viešųjų pirkimų įstatyme spragų iš tiesų daug”, – tvirtina “Transparency International” Lietuvoje vadovas Sergejus Muravjovas. Jis pabrėžia, kad nors viešųjų pirkimų tikslas yra įsigyti kuo geresnių paslaugų ar prekių už kuo mažesnę kainą, tačiau galioja dvigubi standartai, kurie iš kitos pusės privalo užtikrinti kuo didesnę konkurenciją – kad konkurse galėtų dalyvauti kuo daugiau įmonių, kurios nebūtinai siūlo kokybiškiausias paslaugas, bet kurioms tai yra galimybė augti. “Vadinasi, piktnaudžiauti atsiranda galimybė ne tik įmonėms, bet ir biurokratams”, – aiškina S.Muravjovas.

Pavyzdžiui, ne vieną viešąjį konkursą laimėjusi Vilniuje registruota bendrovė “Pireka” jau seniai yra užsitraukusi konkurentų rūstybę ir į neviltį varo tuos, kuriems teikia per viešųjų pirkimų konkursus laimėtas paslaugas, tačiau klerkai, regis, jai jokių didesnių priekaištų neturi.

Dar prieš keletą metų “Pirekos” darbu skundėsi Šilutės Vydūno gimnazijos vadovybė. “Savivaldybei nepasisekė ir dėl rangovo”, – tuomet sakė gimnazijos renovaciją kuravęs Jonas Purlys, kuris ir dabar su nuoskauda prisimena bendardarbiavimą su “Pireka”. – Sąlygas diktavome ne mes, o rangovai – buvome lyg jų įkaitai”.

Ši bendrovė, dėl kurios paramos vienam sporto klubui FNTT vykdo ikiteisminį tyrimą, o prokuratūra tiria galimą sukčiavimą, yra sulaukusi priekaištų ir dėl nelaiku atliktų Plungės kultūros centro bei Plungės M.Oginskio dvaro renovacijos darbų.

Viešumo turėtų būti daugiau

Minėtos aplinkybės vis dėlto netrukdė bendrovei sėkmingai dalyvauti viešame konkurse “Vandentiekio ir nuotekų tinklai Raseinių mieste, Ariogalos mieste ir Viduklės miestelyje”, kuriame ji greičiausiai bus paskelbta laimėtoja, nors pasiūlė bene 4,3 mln. Lt didesnę kainą nei kiti aštuoni konkurso dalyviai. Dėl šio konkurso laukiama Viešųjų pirkimų tarnybos išvadų.

Bendrovė verčia su ja bylinėtis ir Panevėžio rajono savivaldybę (ši per praėjusius metus iš “Pirekos” yra prisiteisusi per 37 tūkst. Lt delspinigių), tačiau kompanija šiuo metu vykdo Panevėžio rajono Miežiškių pagrindinės mokyklos rekonstrukciją ir yra užbaigusi Paįstrio vidurinės mokyklos, Velžio gimnazijos bei Ėriškių pagrindinės mokyklos rekonstrukciją.

Savivaldybės atstovai iš savo klaidų mokytis neketina ir tik skėsčioja rankomis – jokių priekaištų “Pirekai” neturime, o delspinigiai dar nieko nereiškia, juk krizė.

Teisus jaučiasi ir “Pirekos” direktorius Linas Piliponis. “Visi tie teismai ir panašūs dalykai – konkurentų veiksmai”, – aiškina jis ir priduria manąs, jog stambiuosius rangovus erzina tai, kad konkursus dažnai laimi mažesnė, jaunesnė kompanija.

Bet net jei šios, vienos iš daugelio konkursuose laiminčių, o vėliau nusiskundimų dėl darbų kokybės sulaukiančių bendrovių vadovas teisus, konkurentai nesąžiningi, o valdininkai nekorumpuoti, tai atvejų, kai viskas kitaip – daugybė.
“Todėl Lietuvoje turėtų būti skelbiamas ne tik stambiausių viešųjų pirkimų konkursų dalyvių sąrašas, bet ir visa informacija apie juos, jų reputaciją bei konkursų eigą”, – neabejoja S.Muravjovas, linkėdamas, kad Lietuvoje atsirastų daugiau viešumo ir skaidrumo.