Prekyba ginklais
Rima JANUŽYTĖ
Likus aštuonioms dienoms iki JAV prezidento Baracko Obamos vizito į Vietnamą ir žinios apie ginklų embargo panaikinimą šiai šaliai Vietnamo valdžia jau pasirašinėjo sutartis su JAV ginklų gamintojais.
Hanojaus pareigūnus gegužės pradžioje aplankė grupė ginklų gamintojų atstovų, pasirengusių komunistiniam Vietnamui parduoti viską – nuo radarų sistemų ar naktinio matymo technologijų iki karinių lėktuvų.
Aukščiausio rango Vietnamo kariškiai pasirašant sandorius nedalyvavo, nes baiminosi audringos visuomenės reakcijos: juk po savaitės laukė sukaktis – 40 metų nuo Vietnamo karo pabaigos.
„Nėra amžinų draugų ar priešų. Yra tik amžini interesai“, – gerai žinomą frazę, kurios autorystė priskiriama bent keliems politikams, agentūrai „Bloomberg“ pakartojo saugumo analitikas Alexanderis Vuvingas iš Azijos ir Ramiojo vandenyno saugumo studijų centro Havajuose. Ir priminė, kad JAV bei kitų Vakarų šalių ginklų gamintojai Vietname šmėžuoja jau kuris laikas.
Vietnamas artimiausiu metu tikrai nebus stambus JAV ginklų pirkėjas, tačiau kas gali paneigti, kad ateityje situacija pasikeis.
Dar praėjusį spalį JAV atšaukė apribojimus Vietnamui pardavinėti „nemirtinas“ gynybos sistemas, o šį balandį JAV ambasada Hanojuje surengė karinės technikos parodą. Produkciją joje pristatė tokios JAV kompanijos, kaip „Boeing Co.“, „Lockheed Martin Corp.“ ir „Honeywell International Inc.“, taip pat Didžiosios Britanijos „BAE Systems Plc“. Beje, pastaroji naujų rinkų ieško jau metus, nes pernai jos produkcijos pardavimas itin smuko dėl JAV ir sąjungininkių pasitraukimo iš Afganistano, kuris šiai kompanijai buvo pagrindinis pajamų šaltinis.
Privačios JAV ginklų gamintojos veikia labai aktyviai – ieško naujų pirkėjų bei sudaro naujas sutartis visame pasaulyje ir daro spaudimą savo valdžiai naikinti ginklų embargą. „Šios kompanijos neabejotinai tikėjosi, kad gegužės pabaigoje B.Obama paskelbs apie 50 metų galiojusio ginklų embargo Vietnamui panaikinimą“, – sako JAV ir Azijos verslo tarybos atstovas Vu Tu Thanhas.
Žinoma, Vietnamas artimiausiu metu tikrai nebus stambus JAV ginklų pirkėjas – dabar šalis per metus importuoja ginklų vos už kelis šimtus tūkstančių eurų. Tačiau kas gali paneigti, kad ateityje situacija pasikeis. Juk Kinija reiškia pretenzijas į 80 proc. Pietų Kinijos jūros teritorijos, o tam labiausiai priešinasi Vietnamas. Ir, žinoma, JAV. Žiūrint tik iš finansinės perspektyvos, konfliktas Pietų Kinijos jūroje JAV būtų labai naudingas, juo labiau kad rimsta situacija Artimuosiuose Rytuose, kur konfliktas viso regiono gynybos išlaidas padidino 75 proc. – nuo 99 iki 173 mlrd. JAV dolerių per metus.
JAV yra linkusi sugriežtinti ginklų eksportą, net jei tai reiškia šiokius tokius finansinius nuostolius. Bet prarasti Saudo Arabiją būtų pernelyg skausminga.
JAV iš šio konflikto užsidirbo labai daug. Daugiausiai – iš ginklų eksporto Saudo Arabijai, kuriai JAV yra pagrindinė ginklų tiekėja, nors Jungtinės Tautos ragino JAV sustabdyti prekybą ginklais su šalimi, žudančia Jemeno civilius. Užtat JAV Saudo Arabijos dėka 14 proc. padidino karinių sistemų pardavimą.
„JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija ir kitos valstybės turėtų nustoti prekiauti ginklais su Saudo Arabija, kol liausis neteisėti antskrydžiai Jemene ir bus atlikti tyrimai dėl žmogaus teisių pažeidimų“, – yra raginę „Human Rights Watch“ atstovai.
„Šiaip jau JAV yra linkusi sugriežtinti ginklų eksportą, net jei tai reiškia šiokius tokius finansinius nuostolius. Bet prarasti Saudo Arabiją būtų pernelyg skausminga. Tad šansų, kad dabar ar kada nors ateityje JAV nustos prekiauti ginklais su šia valstybe, beveik nėra“, – įsitikinęs Švedijos analitikas Pieteris Wezemanas.
Taigi gražūs norai ir dideli pinigai dažnai yra du nesuderinami dalykai. Saudo Arabija daugiausiai ginklų perka iš JAV, bet taip pat ir iš kitų Vakarų šalių – Didžiosios Britanijos, Ispanijos. Joms visoms neramumai Artimųjų Rytų šalyse padėjo padidinti pelną iš ginklų eksporto, o JAV – įtvirtinti savo, kaip didžiausios pasaulyje ginklų eksportuotojos, poziciją.
Regioniniai konfliktai – aukso gysla
JAV tiekia trečdalį visų pasaulyje oficialiai nuperkamų ginklų, o sandorių vertė per metus viršija 20 mlrd. dolerių.
JAV yra pasirašiusi tarpvyriausybines ginklų prekybos sutartis su 133 valstybėmis, o iš viso ginklais prekiauja su 163 valstybėmis, jei priskaičiuosime į šį sąrašą šiemet patekusius Iraną ir Vietnamą. Antroji šiame sąraše – Rusija, toliau Kinija, Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija.
Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, šios penkios valstybės drauge tiekia tris ketvirtadalius visų pasaulio ginklų. Taigi Jungtinių Tautų veto teisę turinčios valstybės, save vadinančios pagrindinėmis pasaulio taikos saugotojomis, yra didžiausios ginklų eksportuotojos.
„Kol tęsiasi regioniniai konfliktai, JAV išsaugo savo ginklų eksportuotojos pozicijas. Per pastaruosius penkerius metus JAV pardavė ginklų mažiausiai 96 valstybėms, o dar daugybė užsakymų tik vykdoma. Pavyzdžiui, šiuo metu devynios valstybės laukia jau užsakytų 611 naikintuvų F-35“, – teigia SIPRI atstovai.
Nepasiekiama svajonė kol kas tebėra ir Indija, didžiausia ginklų pirkėja pasaulyje, kuriai daugiausiai ginklų tiekia Rusija.
Daugiausiai naikintuvų iškeliaus būtent į Saudo Arabiją, taip pat į Jungtinius Arabų Emyratus bei Turkiją. Tačiau JAV labai norėtų „pasiimti“ ir daugiau klientų. Azijoje jai sudėtinga, mat daugelis valstybių ginklus perka iš Kinijos. Tačiau Vietnamas buvo viena iš nedaugelio valstybių, su Kinija nenorinčių turėti nieko bendra. Nepasiekiama svajonė kol kas tebėra ir Indija, didžiausia ginklų pirkėja pasaulyje, kuriai daugiausiai ginklų tiekia Rusija, dar šiek tiek – buvusios kolonistės Didžioji Britanija ir Italija.
Ginklų eksporto varžybose prasčiausiai sekasi Vokietijai, kuri dar neseniai buvo trečia didžiausia pasaulio ginklų tiekėja, o dabar geriausiu atveju yra penkta. Tai lėmė griežtesnė ginklų politika, kuri draudžia tiekti ginklus, kurstančius regioninius konfliktus. Vien dėl šios priežasties Vokietijos ginklų eksportas pernai smuko per pusę.
Panašios politikos laikosi ir Nyderlandai: ši valstybė vienintelė atsisakė tiekti ginklus Saudo Arabijai bei jos sąjungininkams Jemeno konflikte ir iš karto prarado pozicijas didžiausių ginklų eksportuotojų lentelėse.
Prancūzija, priešingai, pasinaudojo situacija ir pasirašė naujas sutartis su Saudo Arabijos sąjungininkais Egiptu ir Kataru. Ypač iš ginklų prekybos su arabų šalimis pastaruoju metu prakuto Didžioji Britanija.
Kaip rašo „The Guardian“, Didžiosios Britanijos ginklų prekyba su šalimis, kuriose pažeidžiamos žmogaus tesės, pirmą kartą viršijo 3 mlrd. svarų sterlingų per metus. Pagrindinės „blogosios“ pirkėjos – Saudo Arabija, Bahreinas, Burundis ir Maldyvai.
Didžiausias sandoris – pernai gegužę pasirašyta 1,7 mlrd. svarų sterlingų sutartis dėl naikintuvų Saudo Arabijai. Liepą Didžioji Britanija iš jos gavo dar vieną užsakymą – pagaminti sistemų oras-oras už 990 mln. svarų. Rugsėjį Saudo Arabijai prireikė ir britiškų bombų už 62 mln. svarų. Ir visa tai – jau po to, kai pernai kovą prasidėjo Jemeno bombardavimas.
Ir tai dar ne viskas. Visuomenei buvo pranešta, kad Didžioji Britanija pernai atsisakė tiekti šaunamuosius ginklus ir pratybų amuniciją Egiptui. Esą kyla daug abejonių dėl šios šalies politikos krypties. Užtat pasirašė 84 mln. svarų sterlingų sutartį tiekti Egiptui snaiperių įrangą, pistoletus ir kitus šaunamuosius ginklus. „Tai akivaizdus pavyzdys, kai vyriausybė teigia viena, o daro kita“, – sako Andrew Smithas iš organizacijos „Campaign Against Arms Trade“ (CAAT).
Kinija dėl moralės galvos irgi nesuka. Ji iš karto perėmė Vokietijos apleistas rinkas. Be to, Kinijai padeda net 88 proc. padidėjęs ginklų poreikis Pakistane, Bangladeše ir Birmoje.
Ginklų prekyba auga milijardais
Kinija – viena tų valstybių, kurios neskelbia finansinės informacijos apie pelną iš prekybos ginklais. Sumas galima tik numanyti – tuo užsiima įvairios organizacijos, mėginančios apskaičiuoti, kokios tai sumos. Pelno iš ginklų eksporto neskelbia net Didžioji Britanija, pateikdama tik atskirų sandorių dydžius, bet ir tai jau šis tas.
Vis dėlto ekspertai, net neturėdami visos informacijos, skaičiuoja, kad legalios prekybos ginklais apimtys pasaulyje per metus svyruoja apie 100 mlrd. dolerių ir kasmet šiek tiek paauga. Dar didesni skaičiai sukasi šešėlyje, bet čia ekspertai jau bejėgiai.
Sunku suskaičiuoti ir visas ginklus pasaulyje gaminančias gamyklas. Oficialiai jų yra per tūkstantį, o išsibarsčiusios jos maždaug šimte šalių. Didžiąją jų dalį sudaro mažo kalibro ginklų ar jų dalių gamyklos. Tarp jų – ir viena Lietuvoje.
Tačiau mažo kalibro amuniciją gaminančios Giraitės ginkluotės gamyklos situacija gana sudėtinga. 2000 m. Kauno rajone, Vijūkuose, įkurta moderni gamykla, kuriai įrangą tiekė Prancūzijos įmonės, daugiau kaip dešimtmetį dirbo nuostolingai ir tik pastaraisiais metais sugebėjo kiek atsitiesti. Nuo 2006 m. daugiau nei 90 proc. produkcijos įmonė parduoda NATO ir kitų šalių karinėms pajėgoms, specialiosioms struktūroms ir kitoms institucijoms, tačiau gamyklą gelbėja ne kariškių užsakymai, o sportui ir laisvalaikiui skirtų šovinių gamyba.
Beje, lietuviai gamina ir šaunamuosius ginklus, tiesa, ne originalius. Bendrovę įkūrę lietuviai iš įvairių gamintojų dalių renka amerikietiško pusiau automatinio šautuvo pagrindu sukurtą ginklą „Vytis“. „Vytis“ yra tiksli amerikietiško AR-15 kopija (AR-15 savo ruožtu yra civilinė Amerikos armijos naudojamo šturmo karabino M-16 A kopija). Lietuviškas „Vyčio“ pavadinimas ant šio ginklo puikuojasi todėl, kad jis iš įvairių gamintojų dalių surenkamas būtent Lietuvoje. Jo pirkėjai – šaudymo entuziastai ir Šaulių sąjungos nariai.