Kai visas parakas išeina ginčams, kiek litų kam sumažėjo ar pakilo alga, nelieka laiko tikrosioms viešojo sektoriaus reformoms.

Premjeras Andrius Kubilius ir vėl visai be reikalo įsivėlė į žodžių mūšį su Dalia Grybauskaite, nes jokiais skaičiais neįmanoma nuginčyti prezidentės tezės, kad prispaudus krizei viešasis sektorius, palyginti su privačiu, taupė kur kas mažiau. O premjero pasiteisinimus, esą vienintelė netolygumų priežastis – ne tik nemažėjusios, bet netgi didėjusios mokytojų ir medikų algos, Lietuvos švietimo profesinė sąjunga oficialiai pavadino visuomenės klaidinimu ir kiršinimu bei pareikalavo paneigti arba pagrįsti skaičiais. Kad premjeras buvo neteisus dėl medikų algų, krisk iš koto, paneigė netgi dvi – Sveikatos apsaugos ir Finansų ministerijos.

Žodžiu, visi, užuot dirbę esminius darbus, užsiėmė aritmetika, lyg nuo to būtų savaime užsivėręs viešojo sektoriaus netaupumo, neefektyvumo ir nesolidarumo su privačiu sektoriumi akivaras. Beje, reikėtų pripažinti, kad visi beveik teisūs, nes perskaičiavo skirtingus valstybės kasos stalčiukus. Tačiau ką iš tikrųjų premjerui derėtų skaičiuoti?

Ne karpyti atlyginimus, o refomuoti sistemas

“Nuo rugsėjo mokykla prievarta taps pagrindine, nors pastatyta vidury didelio mikrorajono. Mokytojai išėjo atostogauti plyštančiomis iš nevilties širdimis, nes gavo įspėjimo lapelius, kad teks dirbti ne visu krūviu – nuo rudens jie turės vos po 12–15 pamokų. Atlyginimas – varganas tūkstantėlis! Pernai mūsų mokyklos pedagogams, išskyrus administraciją, atlyginimas sumažėjo apie 700 Lt. Pone ministre pirmininke Kubiliau, jūs šlykščiai meluojate, nusiimkite savo rožinius akinius!” – internete piktinasi mokytoja. Toks vaizdas, kai statistikos skaičius “nuleidi” iki konkrečios mokyklos ir konkretaus mokytojo.

Tačiau štai Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Juška nelinkęs taip piktintis. Taip, 2009-ųjų pradžioje algos kilo, bet nuo naujųjų mokslo metų vėl nukrito. Tačiau šioje gimnazijoje norinčiųjų mokytis netrūksta, o mokyklos atlyginimų fondas skaičiuojamas pagal mokinių krepšelių metodiką, tad algos pedagogams mažėjo ne tiek daug.

Daug skaudžiau atlyginimai karpyti mažai mokinių turinčių mokyklų pedagogams. “Betgi ir skirtingos sąlygos: vieni dirba su 30, kiti su trylika mokinių”, – sako patyręs pedagogas K.Juška. Jis neabejoja, kad algų klausimas tiesiogiai susijęs su mokyklų išlikimu. Juk vaikų mažėja, daug jų išvyksta su tėvais į užsienį, tad mažesnėms mokykloms bus vis sunkiau komplektuoti klases.

Kaip informavo švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys, per 2009–2010 mokslo metus Lietuvos mokyklose mokinių sumažėjo 24,3 tūkst., o mokytojų ir mokyklų vadovų – 1417, sumažėjo 51 bendrojo lavinimo mokykla (dabar Lietuvoje 1364 mokyklų ir 287 jų skyriai). Tačiau pagal pedagogų ir mokinių skaičiaus santykį vis dar lenkiame net turtingas Vakarų Europos valstybes.

Mokytojai piktinasi ir tuo, kad algos sumenko nuo pernai rudens sumažinus neformaliojo ugdymo pamokų. Tačiau U.Karvelis gimnazijos direktoriaus pavaduotojas pripažįsta, kad sunkmečiu mokėti, pavyzdžiui, muzikos mokytojui, kuris dirba su vienu dainuojančiu vaiku, bendrojo lavinimo mokyklai būtų per didelė prabanga.

Bet ir čia daugiausiai bėdų kyla mažesnėms mokykloms, nes neformaliojo ugdymo valandomis mokytojams būdavo sudaromi krūviai didesnei algai gauti. K.Juška čia mato kitą išeitį: “Jau keleri metai keliamas pedagogų universalumo klausimas: tų disciplinų, kurių pamokų nėra daug, mokytojams reikėtų turėti dvigubas specialybes”.

Tad, žvelgiant iš mažesnių mokyklų pedagogų varpinės, galėjo atrodyti, kad premjeras smarkiai suklydo, tikindamas, kad pedagogų algos netgi kilo, bet oficialioji statistika jo žodžius patvirtina.

Lygiuotis į biudžeto pajamas ir privatų sektorių

Švietimo ir mokslo viceministro V.Bacio tikinimu, suskaičiavus atlyginimų didinimus ir mažinimus, šiemet pirmąjį ketvirtį vidutinis mokytojo atlyginimas buvo 11,5 proc. didesnis nei prieš porą metų. Finansų ministerija skelbia, kad pedagogų mokos fondas pernai padidėjo 30 proc. Statistikos departamentas skelbia, kad vidutinė mokytojų alga pernai kilo 21,7 proc., o šiemet pirmąjį ketvirtį sumažėjo 8,3 proc.

Tačiau dėl medikų algų premjeras šiek tiek apsiriko. Sveikatos apsaugos ministerija suskaičiavo, kad per 2009–2010 m. sveikatos priežiūros įstaigose dirbančio personalo vidutinis darbo užmokestis sumažėjo daugiau nei 10 proc., o šiemet krito 13 proc. Finansų ministerija informuoja, kad pernai medikams buvo atseikėta 2 proc., šiemet 8 proc. mažiau nei ankstesniais metais.

Skaičiuojant ne tik medikų ir pedagogų, bet ir viso viešojo sektoriaus darbuotojų algas, nereikia užmiršti milžiniškų žirklių, skiriančių eilinių specialistų ir vadovų atlyginimus, o juk Statistikos departamentas skelbia jų vidurkį. Algų žirklės, kaip oficialiai skelbiama ir ministerijų tinklalapiuose, didžiulės. Lygiavos tarp sprendimus priimančių ir juos tik vykdančių asmenų būti negali, lygiai kaip ir neturėtų beveik pustrečio karto skirtis ministerijos specialisto ir kartais abejotinos kompetencijos politinio pasitikėjimo ministro patarėjo alga. Negali, bet skiriasi – nuo vos šiek tiek daugiau 2 tūkst. iki 7 tūkst. Lt neatskaičius mokesčių.

Sunku sutikti su premjeru, kad ir kiti viešojo sektoriaus dėmenys žengė koja kojon su laiku. Parametrai pamatuoti mažiausiai du – biudžeto pajamos ir pokyčiai privačiame sektoriuje. Pernai nacionalinio biudžeto pajamoms kritus 22,4 proc., ar ne panašiu procentu turėjo kisti ir viešojo sektoriaus mokos fondai? Tačiau jų žirklės buvo nuo plius 30 iki minus 18 proc.

Bergždžios būtų solidarumo paieškos ir viešojo bei privataus sektoriaus lyginimas: algos privačiame sektoriuje pernai sumenko 7 proc., viešajame – tik apie 2 proc. “Dėl sunkmečio privataus sektoriaus darbo užmokesčio fondas smarkiai mažėjo: 2008 m. jis siekė 1,9 mlrd. Lt, o 2009 m. sumažėjo 300 mln. Lt., arba 18 proc. Tai lėmė spartus vartojimo kritimas ir dėl to atsiradusi perteklinė darbuotojų pasiūla, taip pat krizės metu gerokai pablogėjusi verslo finansinė padėtis”, – aiškina Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Ekspertas pabrėžia, kad verslas prie sudėtingų ekonominio sunkmečio sąlygų ėmė prisitaikyti jau 2008-ųjų pabaigoje, o viešąjį sektorių šie pokyčiai sujudino tik 2009 m. antrojoje pusėje. Štai privatus sektorius algas, skaičiuojant ketvirčiais, pernai mažino 1, 6, 10 ir 8, šiemet 7 proc., o viešasis sektorius pernai pirmus du ketvirčius jas kėlė 6 ir 1 proc. ir tik antrąjį pusmetį ėmė mažinti  – 5, 10, šiemet pirmąjį ketvirtį 8 proc.

“Greitesnės viešojo sektoriaus reakcijos stoką labiausiai lėmė didelis biurokratinių trikdžių mastas, ribojantis spartesnį viešojo sektoriaus prisitaikymą prie ekonominio sunkmečio, ir didesnė viešojo sektoriaus galimybė finansuoti savo išlaidas skolintomis lėšomis. Įtakos, bet ne esminės, turėjo ir valdžios įsipareigojimai padidinti darbo užmokestį kai kurioms socialinėms grupėms, pavyzdžiui, medikams ir pedagogams”, – mano LPK analitikas A.Izgorodinas.

Pašnekovas sako, kad pirmąjį 2010 m. ketvirtį atlyginimai viešajame sektoriuje sumenko 8 proc. ir pagaliau susilygino su privatininkų darbo užmokesčio nuosmukio tempais, bet mokytojų ir gydytojų atlyginimai smuko atitinkamai mažiau – 4 ir 5 proc. (2009 m. ketvirtąjį ketvirtį darbo užmokestis viešajame sektoriuje sumažėjo 10 proc., o mokytojų ir gydytojų – 6 proc.).

Išeitis – efektyvus valstybės sektorius

Vis dėlto kas ginčysis, kad 2623 Lt alga neatskaičius mokesčių yra per didelė už mokytojo darbą ar 3024 Lt – už mediko, net jei šie darbo užmokesčiai viršija vidutinę algą valstybėje (vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje be individualiųjų įmonių 2010 m. pirmąjį ketvirtį buvo 2031 Lt: viešajame sektoriuje – 2136 Lt, privačiame – 1955 Lt.). Ar neverti didesnio atlygio policininkai ar ugniagesiai? Galų gale ar norėtume atiduoti valstybės valdymo reikalus tik minimalios algos vertam specialistui?

Premjeras, žinoma, jeigu jis strategas, o ne kasininkas, turėtų ne skaičiuoti, kiek kam pavyko sumažinti algų (nors ir to nepavyko suskaičiuoti be klaidų), o įvertinti, kokio dydžio viešąjį sektorių valstybė sugeba išlaikyti. Ar Lietuva pernai, per patį sunkmečio įkarštį, tikrai buvo pajėgi iš nacionalinio biudžeto skirti pedagogų užmokesčiui 3,3 mlrd. Lt, medikų 2,2 mlrd. Lt, statutinių pareigūnų 1,1 mlrd., o valstybės tarnautojų – 0,9 mlrd., nors visos biudžeto pajamos buvo 18,3 mlrd. Lt? Juolab iki krizės, nors daugėjo tiek viešojo sektoriaus darbuotojų, tiek kilo jų algos, kaip rodo įvairios apklausos, tai nė kiek nepadidino jų darbo efektyvumo, netgi atvirkščiai.