Profesinės mokyklos Lietuvoje – jau nebe „profkės“, kuriomis anksčiau buvo gąsdinami nepažangūs mokiniai. Vis daugiau pažangiausiųjų – aukštųjų mokyklų absolventų, užuot tęsę aukštesnės pakopos studijas, pasirenka profesinį rengimą.

Aukštojo mokslo diplomus per priėmimą į profesines šalies mokyklas pažėrė 1,5 tūkst. absolventų, arba dvigubai daugiau nei 2012 m. Esą jie teorinių žinių bagažą nori papildyti praktiniais įgūdžiais. Vis dėlto gali būti ir kitų priežasčių, paaiškinančių, kodėl diplomuoti teisininkai ar filosofai užsinori tapti kirpėjais ar santechnikais.

„Man pasirodė įdomus kolegos iš Estijos pareiškimas. Kažkada lankydamiesi Taline vieną vakarą pastebėjome kostiumuotus, kaklaraiščius ryšinčius žmones, kurie montavo elektros schemas, stovėjo prie staklių. Paklausėme jo, ką jie čia veikia. O kolega atsakė, kad baigę universitetus jie atėjo „šio to išmokti“, – keistą pavyzdį prisimena Šiaulių profesinio rengimo centro direktorius Saulius Dargužas.

Pasak jo, toks pavyzdys iš dalies atsako į klausimą, ko universitetuose ir kolegijose nerado, tad profesinėse mokyklose ieško aukštųjų universitetų absolventai. Pasirodo, baigę studijas jie suprato pristigę praktinių žinių: kaip teoriškai reikėtų ką nors sukurti, žino, bet kaip tai padaryti patiems – neaišku.

S.Dargužas sako galintis įvardyti bent kelias priežastis, kodėl aukštojo mokslo diplomas pasirodo vertas iškeisti į profesinės mokyklos suolą. Jo žodžiais, skirtingo amžiaus žmonės ilgainiui suvokia kažkada pasirinkę ne tą profesiją arba pamato, jog eilėje į darbo vietą pirmiau jų išsirikiuoja darbininkiškų profesijų atstovai, todėl nesibodi ir patys tokias įgyti, kad tik gautų darbą.

„Dažniausiai į mūsų įstaigą ateina mokytis Šiaulių universiteto, Šiaulių kolegijos, Šiaurės Lietuvos kolegijos absolventai. Turime ir baigusiųjų universitetus Kaune ar Klaipėdoje, bet gyvenančių Šiauliuose arba grįžusių į gimtąjį miestą, – vardija S.Dargužas. – Dažnai jie būna socialinių mokslų, filosofijos, edukologijos ir panašių studijų programų absolventai, kurių paklausa, ypač Šiauliuose, nėra tokia didelė, o darbininkiškų profesijų atstovų, atvirkščiai, trūksta.“

Vis dėlto „Veido“ kalbinti pašnekovai sutartinai teigia, kad aukštųjų mokyklų absolventus į profesines mokyklas atveda praktinių įgūdžių alkis. Esą jie supranta, kad ir turėdami puikų teorinių žinių kraitį be profesinių gebėjimų ar techninių dalykų praktiniame darbe neapsieis.

„Dalis studijų programų yra labai teorinės, o gamybos sektoriuje net ir vadovas, technologas ar inžinierius turi žinoti, kaip pagaminti produktą. Todėl jaunuoliai, baigę studijas ir supratę, kad jos buvo teorinės, ateina pas mus įgyti praktikos. Pavyzdžiui, puikus viešojo maitinimo studijų programos absolventas supranta, kad jam reikia sužinoti, kaip išvirti tą sveiką maistą, todėl ir ateina įgyti virėjo ar konditerio profesijos“, – komentuoja Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro direktorius Alvydas Pranas Grevas ir priduria, kad renkanti mokymo įstaigą daugumai jaunuolių galvas susuka ir aukštųjų mokyklų studijų programų pavadinimų galybė.

Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro šiųmečių naujokų sąraše – 9 proc. universitetų ir kolegijų absolventų. A.Grevas skaičiuoja, kad didžiąją dalį mokinių sudaro Mykolo Romerio universiteto absolventai, toliau rikiuojasi Kauno aukštųjų mokyklų – Vytauto didžiojo ir Kauno technologijos universitetų bei aplinkinių kolegijų parengti specialistai.

Šiaulių profesinio rengimo centre šiemet panoro mokytis šimtas aukštųjų mokyklų absolventų, pernai tokių buvo apie 70, o dar prieš kelerius metus – trigubai mažiau nei šiemet, vos per 30. S.Dargužas pastebi, kad aktyviau į profesines mokyklas traukia ne tik aukštojo mokslo diplomais nešini, bet ir vidurinę mokyklą baigę jaunuoliai. „Abiturientų kasmet daugėja maždaug 10–12 proc.“, – patikslina Šiaulių profesinio rengimo centro vadovas.

Iš tiesų, susidomėjimas profesinėmis mokyklomis tik didėja, o skelbiant jų statistiką jau kelerius metus iš eilės priimtųjų skaičius vadinamas rekordiniu. Šiemet į šalies profesines mokyklas buvo priimti visi norintieji – 21,4 tūkst. būsimų mokinių, arba 12 proc. daugiau, nei planuota.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 362014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt/1,16 EUR. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-36-2014-m