Pavojai
Auksė Lankaitytė
Į Europos Sąjungos šalis dirbti išvykę lietuviai tampa despotiškų darbdavių aukomis, yra išnaudojami, gyvena pasibaisėtinomis sąlygomis.
Dirba beveik už dyką
Vieni iš jų už darbą gauna labai mažą atlygį arba iš viso negauna. Kiti nuolat atidirbinėja už dirbtinai sudarytas skolas, pavyzdžiui, už neva itin brangiai jiems nuomojamą būstą, kai jų alga kur kas mažesnė nei nuoma. Jie negauna ir darbui tinkamų priemonių, dirba daugybę viršvalandžių be poilsio, neturi kur pailsėti. Be to, dažnai gyvena apgailėtinomis sąlygomis: kelių kvadratinių metrų ploto nešildomoje patalpoje glaudžiasi su dar dešimčia asmenų, gyvena daržinėje ar supuvusiame namelyje ant ratų be šildymo, vandens, tualeto.
Dauguma jų bijo kam nors skųstis, nes nemoka kalbos, nežino, kur kreiptis, bijo prarasti darbą, nesuvokia, kad yra išnaudojami, o kai kurie net ir supratę tai grįžta pas tuos pačius darbdavius.
Žmonės bijo kam nors skųstis dėl išnaudojimo, nes yra įbauginami, be to, jie yra vieni svetimoje šalyje.
Tai tik keletas pavyzdžių, kaip gyvena kai kurie lietuviai ir kitų ES valstybių narių piliečiai, išvykę laimės ieškoti svetur. Tokias migrantų darbo ir gyvenimo sąlygas atskleidė VšĮ „Diversity Development Group“ atliktas tyrimas „ES pilietybės kaip „darbo pilietybės“ testavimas: nuo darbo teisių pažeidimo atvejų iki sustiprinto darbo teisių režimo“.
Žemės ūkyje kenčia labiausiai
VšĮ „Diversity Development Group“ direktorius dr. Karolis Žibas teigia, kad tokie tyrimo rezultatai nenustebino, tik patvirtino keltas prielaidas.
Pasak jo, migrantų išnaudojimas labiausiai paplitęs žemės ūkio ir statybų sektoriuose. Kai kuriose šalyse atvykėliai labiau išnaudojami dirbdami miškininkystės bei namų ūkio darbus.
„Pavyzdžiui, lietuviai, latviai ir lenkai labiausiai išnaudojami žemės ūkio, statybų, neretai – ir paslaugų sektoriuose. Migrantai išnaudojami ir miškininkystės darbuose, ypač Čekijoje, kur dirba ne tik ES, bet ir trečiųjų šalių piliečiai. Moterys migrantės iš Ukrainos, Rumunijos, Bulgarijos, dirbančios namų tvarkytojomis, auklėmis, prižiūrinčios senelius, labiausiai išnaudojamos Ispanijoje, Portugalijoje. Šių žmonių darbas nebetelpa į normalių darbo santykių rėmus“, – pabrėžia K.Žibas.
Daugiau lietuvių išnaudojimo atvejų fiksuojama Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, taip pat Vokietijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Norvegijoje.
Nukenčia dėl patiklumo
Dažniausiai su minėtomis problemomis susiduria žmonės, stokojantys socialinių įgūdžių ir nemokantys užsienio kalbų. Tokie aklai pasitiki įdarbinimo agentūromis, užsienio darbdaviais, pažįstamais, kurie kviečia atvykti ir užsidirbti daug pinigų.
Patikėjusieji įdarbinimo paslaugas užsienyje siūlančiomis agentūromis ne tik netenka savo pinigų, sumokėtų joms už surastus darbus, bet ir tampa šiuolaikinės vergijos aukomis.
Pavyzdžiui, lietuviai, latviai ir lenkai labiausiai išnaudojami žemės ūkio, statybų, neretai – ir paslaugų sektoriuose.
„Nutikus bėdai šie žmonės nebežino, kur kreiptis, nes veikia sudėtingas įdarbinimo ir perįdarbinimo agentūrų tinklas, dažniausiai net ne Lietuvoje, o užsienyje. Kartais net atsakingoms institucijoms sudėtinga išnarplioti, kas, ką ir kur įdarbino“, – pastebi K.Žibas.
VšĮ „Diversity Development Group“ tyrimų asistentės Indrės Urbonavičiūtės teigimu, dauguma žmonių bijo apie tai kalbėti, ypač vyrai, kuriems sunku pripažinti tapus aukomis.
„Žmonės bijo kam nors skųstis dėl išnaudojimo, nes yra įbauginami, be to, jie yra vieni svetimoje šalyje. Esama ir tokių, kuriems darbdaviai dirbtinai sukuria skolas, už kurias jie turi nuolat atidirbinėti kelerius metus ir daugiau, tad sukasi lyg užburtame rate“, – pasakoja I.Urbonavičiūtė.
Trūksta teisinio reguliavimo
I.Urbonavičiūtės teigimu, ES valstybėse narėse neturėtų būti tokių dalykų, nes jos yra įsipareigojusios užtikrinti darbuotojų teises. Deja, kol kas ne visose šalyse pakankamai išplėtota teisinė bazė, kuri gintų žmones nuo despotiško išnaudojimo. Lietuvoje taip pat trūksta bendros valstybės politikos, kaip padėti išvykstantiems dirbti svetur ir grįžusiems, sugebėjusiems ištrūkti iš vergijos žmonėms.
Šioje srityje pažangesnės yra Didžioji Britanija, Airija, Suomija. Jose veikia specialios institucijos, pačios ieškančios šiuolaikinių vergvaldžių ir padedančios nuo jų nukentėjusiems darbuotojams. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje kelerius metus kalėti už žmonių išnaudojimą žemės ūkyje nuteistas Latvijos pilietis, pas kurį vergavo 66 latviai ir 9 lietuviai. n
Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai. Šis straipsnis atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.
Užs. Nr. VPL BSS2356