Pasikeitusi pradinukų vertinimo sistema jų tėveliams nėra suprantama, o ir mokytojams tenka daugiau darbo.

“Puikiai”, “labai gerai”, “pakankamai gerai”, – tokie įrašai po pradinukų kontroliniais darbais ar testais oficialiai nebėra leidžiami nuo praėjusių metų: 2009 m. rugsėjį priimtas švietimo ir mokslo ministro įsakymas įpareigojo pradinių mokyklų vadovus bei pedagogus nebevertinti mokinių pasiekimų pažymiais ar kitais sutartiniais ženklais, o tik pateikti aprašomąjį vertinimą, kaip numatyta ir užpernai Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) patvirtintoje Pradinio ugdymo programoje.

Tad saulučių, zuikučių, debesėlių ar menuliukų pradinėse mokyklose oficialiai taip pat nebeturi būti – tai nėra legalu. Kitaip tariant, dabar pradinių klasių mokytojas, ištaisęs moksleivio kontrolinį darbą, tegali parašyti komentarą arba surinktų taškų skaičių – jokie kiti simboliai, reiškiantys įvertinimą, bent jau oficialiai nėra leidžiami. Pradinuko pasiekimus dabar reikia vertinti lygiais: patenkinamu, pagrindiniu arba aukštesniuju.

Tėvams siūlo susiskaičiuoti klaidas

ŠMM valdininkai aiškina, kad pažymys ar jo pakaitalai (simboliai, ženklai, raidės, piešinėliai, lipdukai ir pan.) pateikia labai ribotą informaciją apie tai, kaip sekasi vaikui, ir nepasako, ką vaikas jau išmoko, o ko dar reikėtų siekti.

“Veido” kalbinti pradinukų tėveliai sako sunkiai suprantantys naująją sistemą – esą nebeaišku, gerai ar blogai jų vaikas mokosi. Mokytojai taip pat pripažįsta, kad darbo padaugėjo, o tėveliai vis klausia: “O ką tai reiškia?”

“Ateina kartais tėvai ir klausia: “Tai kiek čia balų surinko, kaip tas diktantas parašytas?” Mat mokinio darbo apačioje tenurodytas taškų skaičius. Ką man belieka pasakyti? Suskaičiuokite klaidas, jei jų nėra – tai 10. Tai painus dalykas”, – sako ilgametė mokytoja Danutė, dirbanti Kauno pradinėje mokykloje.

“Jei pradinuko diktantas parašomas be klaidų, po juo parašome: “diktantą parašei be klaidų” arba “šios taisyklės dar nemoki”, “reikia tobulėti”. Jei mes rašytume “gerai” arba “pakankamai gerai”, kitaip tariant, tokį ženklą, kurį galima išversti į pažymį, tai būtų nelegalu”, – kaip aprašomasis vertinimo metodas veikia praktiškai, aiškino Jurgita Blažienė, Vilniaus Filaretų pradinės mokyklos pradinių klasių mokytoja metodininkė.

O kai kurie mokytojai jau nerimauja, kad pradinėse mokyklose įvedus elektroninį dienyną darbo tikrai padaugėtų. Maža to, neaišku, ką jame reikėtų rašyti. “Tad mums beliktų įrašyti: “jūsų vaikutis jau geriau skaito”, “jis rašo be klaidų” ir pan.”, – svarsto mokytoja Danutė.

“Ištaisau kokį darbą, teksto pabaigoje rašau, kokios klaidos, kur reikia tobulėti, ir dar į pasiekimų knygelę turiu ką nors įrašyti. Žinoma, ne tą patį. Ir taip – 24 mokiniams”, – atvirai sako mokytoja J.Blažienė.

Neringa Stasiuvienė, Klaipėdos Marios Montessori mokyklos-darželio mokytoja, moksleivių patikrinamuosius darbus, testus deda į segtuvą – semestro pabaigoje jai reikės pateikti aprašomąjį kiekvieno moksleivio įvertinimą, kalbėtis su tėveliais ir aiškinti, ką reiškia tai, kad jų vaikas mokosi, pavyzdžiui, aukštesniuoju lygmeniu.

N.Stasiuvienė mini, kad vaikų tėvams suteikia visą reikalingą informaciją, kartais paaiškinimus surašo ir ant popieriaus, padaro vaiko pasiekimų lentelę: ką pradinukas visą pusmetį mokėsi, ką įsisavino, ko ne.

“Šiemet mokytoja leido rinktis: ar vertinimas bus tik burbuliukai – raudonas, žalias, geltonas, ar prie kiekvieno rašto darbo dar bus ir jos komentaras. Mokytoja sakė, jog rašyti komentarus būtų pernelyg sunku, tad mes, tėvai, pasirinkome, kad vertintų tik burbuliukais, – pasakojo Salomėjos Nėries pradinės mokyklos trečioko mama Rūta.
Vis dėlto kai kuriose mokyklose tėvai ir mokytojai susitaria, kad pedagogai pradinukus vertins kaip ir anksčiau – saulutėmis ar kiškučiais, tačiau šalia to pateiks ir aprašomąjį įvertinimą. Tai nėra legalu ir ne visada pavyksta susitarti su mokyklos vadovybe.

Mokytojai pernelyg stengiasi?

“Vertinti debesėliais, kiškučiais bent pirmais metais yra gerai, nėra streso vaikams, bet ne visada gerai tėvams – jie nemato tikrosios padėties. Bet pirmoje klasėje tai išeitis, – sako Kauno Gedimino sporto ir sveikatingumo mokyklos pradinuko mama. – Dabar priimtas vertinimas trimis lygiais – visiškas nesusipratimas, jis visai neinformatyvus”.
Pradinuko mama “Veidui” minėjo, kad bent jau šioje mokykloje vaikai vis dar įvertinami ir šypsenėlėmis – toks tėvų ir mokytojų susitarimas.

Raimonda Bukinienė, penktoko Arvydo mama, nėra patenkinta nei buvusia, nei esama sistema. Jos manymu, saulyčių, mėnesiukų, “liūdesiukų” sistema neduoda nieko gero. “Sūnus mokykloje gauna septynis ir kvailai manęs klausia: “O koks čia būtų ženkliukas: saulytė ar debesiukas?” Esu kalbėjusi su keliomis savo draugėmis – jos dirba pradinių klasių mokytojomis ir tokią ženkliukų sistemą taip pat laiko tikra nesąmone”.

R.Bukinienė prisimena, kad mokykloje niekas tėvų nėra klausęs – nori jie tokios pradinukų vertinimo sistemos ar ne, ja yra piktinęsi ir patys mokytojai. Bet jie esą tegali skėsčioti rankomis – nieko jau nepakeisi.

“Aprašomasis vertinimas negali būti taikomas kasdien ar kas savaitę: pernelyg uolūs mokytojai jį gali taikyti dažniau, nei reikia, nors tai tiesiog nebūtina”, – aiškina Vilniaus pedagoginio universiteto Pedagogikos ir psichologijos fakulteto Ugdymo pagrindų katedros vedėja docentė Aušra Žemgulienė.

“Tėvams turėtų būti svarbu, kaip jo paties vaikas auga ir mokosi. Mes esame labai įpratę viską lyginti. Tėvai tenori žinoti – su klaidomis ar be klaidų. O bendrosiose programose juk akcentuojame bendruosius gebėjimus, – “Veidui” komentavo VPU mokslininkė. – Mokytojams, aišku, lengviau, kai konkrečiai pasakoma, kaip ką reikia vertinti. Dabar iš tiesų sistema kai kam gali pasirodyti pernelyg abstrakti. Tik plačiai mąstantis, labai plataus profilio, aukšto pedagoginio intelekto mokytojas gali tinkamai įvertinti pagal lygmenis”.

Siūloma vertinti ir pradinukų vertybes

Bendrojoje ŠMM specialistų parengtoje pradinio ugdymo programoje – pedagogų Biblijoje – detaliai nurodyti moksleivio pasiekimų lygių požymiai iki mažiausių smulkmenų. Pavyzdžiui, mokytojas, norėdamas įvertinti, kaip pradinukas mokosi socialinį ar gamtamokslinį dalyką, turėtų kreipti dėmesį ne tik į vaiko gebėjimus komunikuoti, mokytis, bet ir į vertybines nuostatas. Maža to, jas analizuoti.

Antai trečiokas ar ketvirtokas, kuris “stengiasi nebūti priešiškas kitiems, toleruoti kitokią elgseną ar nuomonę, bando geranoriškai spręsti problemas, konfliktus, ieškoti sutarimo”, anot programos rengėjų, nusipelno tik patenkinamo įvertinimo. Pagrindinį lygį atitiks tas mokinys, kuris “yra geranoriškas kitų atžvilgiu, siekia dialogo, tariasi, rūpinasi. Stengiasi laikytis duoti žodžio”. Aukštesnįjį, patį geriausią įvertinimą, nusipelno gauti tik tas, kuris “tiki ir pasitiki savimi ir kitais, palankiai vertina ir gerbia kitus žmones, jų teises, siekia tarpusavio supratimo”.