Panorėjus tapti partijos nariu Lietuvoje nebereikia turėti nei kokios nors ideologijos, nei noro ką nors gero nuveikti valstybės labui – pakanka namie turėti telefoną.

Į “Veidą” kreipėsi suglumusi skaitytoja, 35-erių vilnietė Danguolė B. Jai prieš kelias savaites laidiniu telefonu į namus paskambino nepažįstama moteris ir paklaususi amžiaus pasiūlė stoti į Gedimino Vagnoriaus neseniai sukurtą Krikščionių partiją (KP). “Maloniu pardavimų agentės balsu iš pradžių paklausinėjo, ar aš domiuosi visuomeniniu gyvenimu, ar mane domina Lietuvoje priimami politiniai sprendimai. Išgirdusi teigiamą atsakymą pašnekovė pasiūlė tapti KP nare”, – pasakojo skaitytoja.

Tačiau moterims susitarti nepavyko – išsiaiškinusi, kad jai skambina su Arūno Valinsko į Seimą atvestais “šoumenais” susijungusios partijos atstovė, Danguolė atsakė nepritarianti jų požiūriui į politiką ir neketinanti net svarstyti stojimo į KP galimybių.

KP pirmininkas Gediminas Vagnorius sako nenustebęs, kad žmonės į jo partiją verbuojami telefonu. “Nesu davęs nurodymų, kaip ir kur ieškoti naujų narių, kiekvienas partijos skyrius savo būrį plečia taip, kaip išmano”, – “Veidui” komentavo politikas. Tačiau KP vadovas neigia Seime sklandančias kalbas, esą jis moka po 6–7 tūkst. Lt “Vienos Lietuvos” frakcijos Seime, kuri šių metų pradžioje susijungė su jo partija, nariams. “Visų pirma, neturiu tiek pinigų. Be to, nestinga norinčiųjų ir dykai atstovauti mūsų idėjoms”, – tvirtina G.Vagnorius.

Politlogė Jūratė Novogockienė primena klasikines partijų kūrimosi taisykles: jos paprastai steigiamos ideologiniu pagrindu, žmones vienija konkreti idėja ir noras ją įgyvendinti susibūrus draugėn. Pasak jos, atsitiktinių žmonių verbavimas į partiją yra tik pragmatiškas noras padėti partijos lyderiams patekti į valdžią. “Mažai narių – mažai išteklių. Be to, juk reikia kuo masiškiau dalyvauti artėjančiuose savivaldos rinkimuose, populiarinti savo vardą”, – aiškina politologė.