Kone pusė sostinėje surenkamo gyventojų pajamų mokesčio išdalijama kitoms savivaldybėms, kuriose registruoti Vilniuje dirbantys žmonės. Tuo tarpu kitus šelpiantis Vilnius skęsta didelėse skolose.

Sostinės vicemeras Romas Adomavičius įsitikinęs, kad tik teisingesnis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) perskirstymas padėtų bent kiek atsitiesti skolose įklimpusiam miestui.

„Lietuvos rytas“ rašo:

Vilniaus valdžia mano, jog sostinei tenkančią GPM dalį 2011 metų biudžete reikėtų didinti iki 80 procentų.

– Kiek pinigų į miesto biudžetą tikitės surinkti kitąmet ir kokią dalį sudarys gyventojų pajamų mokestis? – „Lietuvos rytas” paklausė R.Adomavičiaus.

– Biudžetas atrodo prastai.

Nuo 2008 metų savivaldybės pajamos nuosekliai mažėja.Pagal nustatytą tvarką nuosavų pajamų 2011 metais esame priversti planuoti apie 529 mln. litų.Tai 160 mln. litų mažiau negu šiemet. Ypač mažėja GPM dalis – net 104 mln. litų.Vilniaus skola šiuo metu yra 774,5 mln. litų.

Esant tokiai sunkiai situacijai pirmiausia atkreipėme dėmesį į GPM. Juk iš mums skirtų 40 proc. – maždaug 480 mln. litų – realiai gausime tik 22 proc. Tuo tarpu Kaunas gauna 94 proc., Klaipėda – 86 proc., Panevėžys ir Šiauliai – 100 proc. surenkamo GPM.

– Kodėl Vilnius jau penkti metai iš eilės gauna gerokai mažesnę GPM dalį?

– Mums telieka spėlioti: tai klaida ar nesusipratimas. Žinoma, Vilnius pagamina didelę dalį nacionalinio produkto, todėl dalį lėšų reikia perskirstyti ir atiduoti.

Tačiau kaip suvokti, pavyzdžiui, tai, kad Kaunas, iki spalio 1-osios surinkęs 332 mln. litų GPM, iš jų savo biudžetui gavo 230 mln., o Vilnius, surinkęs keturis kartus daugiau, – tik 257 mln. litų? Yra savivaldybių, kurios gerai finansuojamos ir šiuo metu gyvena patenkinamai, o Vilnius jau seniai peržengė skurdo ribą ir yra finansinėje duobėje.

Kitaip sakant, donorui reikia rimto donoro. Manau, visiems turi būti taikomi vienodi biudžeto skirstymo principai.

Vilniaus surinkto GPM dalis atitenka kitiems miestams, o mes turime dengti viešojo transporto bilietų lengvatas iš visos šalies suvažiavusiems studentams, be to, turime išlaikyti gydymo, ikimokyklinio ugdymo įstaigas, rūpintis gatvių apšvietimu – viskuo, kuo naudojasi iš kitų miestų atvykę žmonės. Todėl esame skriaudžiami dvigubai, – įsitikinęs „Lietuvos ryto“ pašnekovas. Esant įtemptai valstybės biudžeto padėčiai, vargu ar galime tikėtis didesnės GPM dalies, bet norėtume gauti bent tai, kas priklauso, – 40 proc. Tada bent galėtume lengviau kvėpuoti.

-Jeigu sostinė gautų visą GPM dalį, kuri jai priklauso, kokioms sritims pirmiausia atitektų šie pinigai?

Pirmiausia reikėtų padengti daugybę skolų. Vien einamosios skolos – 400 mln. litų.

Taip pat turime rūpintis, kad nesustotų viešasis transportas, miestas nepaskęstų tamsoje.

Pati savivaldybė 2009–2010 metais bandė sumažinti visas išlaidas: atleista 230 žmonių, kai kurios įmonės parengtos privatizuoti, sustabdėme ar atidėjome dalį investicinių projektų, padidinome ikimokyklinių įstaigų mokestį. Bet tos priemonės nėra begalinės, juk yra ir vidinių rezervų riba.

– Gal šią problemą išspręstų kitokia gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka?

– Čia ir yra problema – žmonės, kurie apsistoja Vilniuje, tačiau savo gyvenamąją vietą deklaravę gimtajame mieste, neturi kur deklaruoti jos sostinėje. Deklaruota vieta prie savivaldybės nėra adresas, todėl gyventojams sukelia daug nepatogumų. Asmuo, kuris neturi adreso, negali registruoti automobilio, gauti vairuotojo pažymėjimo ar kitų dokumentų. Gyvenamosios vietos deklaravimo reikalus reikėtų sutvarkyti, bet tai yra gana ilga procedūra.

– Ar tikitės, kad Vyriausybėje ir Seime bus atsižvelgta į Vilniaus padėtį?

– Kalbėdami su finansų ministre Ingrida Šimonyte bandėme parodyti, į kokią padėtį patekome. Išgirdome pažadą, kad planuojant kitų metų valstybės biudžetą pataisos bus padarytos.

Tikėkimės. Negi galima manyti, kad iš Vilniaus atėmus 207 mln. litų jis nieko nepajus? Ar vilniečių poreikiai mažesni nei kitų miestų gyventojų?, – klausia „Lietuvos rytas“.

„Vilniaus diena“ praneša:

Vilniaus miesto vadovams skundžiantis, kad didelė sostinėje surenkamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis atiduodama kitoms savivaldybėms, finansų ministrė sutinka, kad mokestį reikėtų skirstyti teisingiau, bet pokyčius žada ne anksčiau kaip 2012 metais.

“Manau, kad kažkokių sprendimų reikės bendrai ieškoti, bet ką raginau ir Seimą – tai nedaryti kažkokių labai skubotų sprendimų. Reikia tiesiog sugalvoti, kaip teisingiau savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalį paskirstyti tarp savivaldybių”, – žurnalistams antradienį sakė Ingrida Šimonytė.

Vilniaus valdžia ne vieną kartą kėlė idėją, kad sostinei turėtų likti didesnė surenkamo pajamų mokesčio dalis.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas lapkritį nesutiko, kad į Vilniaus biudžetą būtų atskaitoma 60 proc. mieste surenkamo gyventojų pajamų mokesčio. Dabar ši dalis sudaro 40 procentų.

I.Šimonytė tuomet sakė, kad limito Vilniui padidinimas valstybės biudžetui “kainuotų” 150 mln. litų.

Vilniaus savivaldybė teigia, kad beveik pusė mieste surenkamo pajamų mokesčio išdalijama kitoms savivaldybėms, kuriose yra registruoti Vilniuje dirbantys mokesčių mokėtojai.

Vilniaus meras Vilnius Navickas antradienį spaudos konferencijoje siūlė du problemos sprendimo variantus – kad 2011 metų biudžete miestui tenkanti mokesčio dalis didėtų iki 80 proc., arba miestui atitektų ne mažiau kaip 40 proc. mokesčio, surinkto mieste, o kitoms savivaldybėms lėšos galėtų būti pervestos iš 60 proc. dalies, tenkančios perskirstymui.

“Vilniaus norai yra labai įvairūs tuo klausimu – ir 80 proc., ir 60 proc., visokių čia tų iniciatyvų buvo. Manau, kad trumpojo laikotarpio sprendimas galėtų būti toks, kaip pasiūlė Vyriausybė – tai yra padidinti Vilniui skolinimosi limitą ir leisti perfinansuoti skolas, kurios jau yra šiandien. O 2012 metams, manau, kad kartu su kitomis savivaldybėmis reikia iš tikrųjų ieškoti sprendimų, nes tikrai iš skaičių matyti, kad gyvenamosios vietos deklaravimas veikia ne taip, kaip turėtų veikti”, – sakė I.Šimonytė.

Pasak ministrės, dabartinės Vilniaus finansinės problemos susikaupė ne per vieną kadenciją. Vilnius yra vienintelis Lietuvos miestas, kuriam numatoma skirti 40 proc. čia surenkamo GPM. Kaunas gauna 94 proc., Klaipėda – 86 proc., Panevėžys – 100 proc., Šiauliai – 100 proc. surenkamo mokesčio.

2011-ais metais Vilniaus mieste planuojama surinkti apie 1,5 mlrd. litų gyventojų pajamų mokesčio.