Vilniaus rajono savivaldybės taryba rugsėjį ketina priimti naują sprendimą dėl klasių formavimo bendrojo lavinimo mokyklose. Tuo pačiu žadama skųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) sprendimą, kuriuo panaikintas ankstesnis tarybos nutarimas, antradienį BNS sakė Vilniaus rajono merė Marija Rekst.

“Kovo mėnesį buvo priimtas preliminarus sprendimas dėl klasių komplektų – kiek moksleivių bus klasėse. Rugsėjį, kai mokiniai ateina į mokyklas, tas klausimas sprendžiamas dar kartą, priimamas naujas nutarimas”, – sakė merė.

Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje savivaldybės sprendimą apskundė VAAT, kaip neatitinkantį Vyriausybės patvirtintų Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų.

Pasak merės, kai kuriose klasėse buvo per mažai mokinių, todėl jas nutarta sujungti.

Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Lilija Andruškevič teigė, kad, pavyzdžiui, siekiant išsaugoti rusiškas klases Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijoje penktoje klasėje yra 1 mokinys, šeštoje – 11. “Tai vienas iš pažeidimų. Mes siūlėme sujungti penktą ir šeštas klases į vieną komplektą, nes norime išsaugoti rusiškas klases, o pagal Vyriausybės nutarimą, to negalima padaryti”, – sakė L.Andruškevič.

Sudervės pradinio ugdymo skyriuje, kuriame dėstoma lietuvių kalba, 1-4 klasėse tėra po vieną-du moksleivius. Savivaldybės taryba buvo nusprendusi visas keturias klases sujungti į vieną komplektą, bet to daryti taip pat neleidžia Vyriausybės nutarimas.

“Norėjome ir pataupyti mokinio krepšelio lėšas, bet, matyt, teks atskirti”, – sakė Švietimo skyriaus vedėja.

Anot merės, nors savivaldybės taryba dar peržiūrės klasių komplektus, VAAT nutarimą, kuriuo iš dalies panaikintas jų sprendimas dėl klasių sudarymo 15 mokyklų, ketina apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

“Reikės apskųsti. Jeigu neapskųsime, turėsime vykdyti ir negalėsime priimti naujų sprendimų”, – svarstė M.Rekst.

Ji pabrėžė, kad daug prieštaringų vertinimų sulaukęs sprendimas dėl mažų mokyklų prijungimo prie didesniųjų teismui nebuvo skųstas, todėl jis galioja. Bylinėjimasis vyksta tik dėl Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimo.

“Mes neuždarome tų mažų mokyklų, jos tik prijungiamos, tampa skyriais. Savarankiškai tos mokyklos tiesiog negali išgyventi”, – sakė merė.