Komisija atmetė UAB „Vilniaus vandenys“ prašymą derinti 50 proc. didesnes šalto vandens kainas ir priėmė sprendimą derinti tik 3,5 proc. didesnes šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas.

Pagrindinė kainos pokyčio priežastis anot “Vilniaus vandenų” – investicijos į paslaugų kokybės gerinimą bei įmonės plėtra.

Komisija, atlikusi sąnaudų lyginamąją analizę, patikrinusi faktinius duomenis apie UAB „Vilniaus vandenys“ veiklą ir patiriamas sąnaudas, nepripažino beveik 10 mln. Lt sąnaudų, o t. y . apie 10 proc. visų metinių sąnaudų, kaip būtinų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymui paslaugų teikimui.

Komisijos specialistai suskaičiavimo beveik 5 mln. Lt mažesnes darbo užmokesčio sąnaudas. Įvertinus kitų sąnaudų grupes, ir ypač atkreipus dėmesį į lėšas skiriamas paslaugų pirkimui pagal sutartis, Komisija dar apie 1,5 mln. Lt sumažino būtinąsias sąnaudas vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui. Komisijai nepritarus trumpesniam turto nusidėvėjimo laikotarpiui, turto nusidėvėjimo sąnaudos taip pat sumažintos daugiau nei 1 mln. Lt.

“Vilniaus vandenys” pasipiktino šiuo sprendimu ir pareiškė, kad bus priversti peržiūrėti vandentiekio sistemos plėtros investicinius projektus. Anot bendrovės, gali būti, kad didžioji dalis vandentiekio ir nuotekų valymo projektų Vilniuje ar šalia esančiose gyvenvietėse bei miestuose bus įgyvendinti vėliau nei numatyta, o kai kurie iš viso nebus neįgyvendinti.

Bendrovė savo sprendimą argumentuoja padidėjusiais kaštais. Geriamojo vandens kaina Vilniuje pati mažiausia Lietuvoje ir ji nesikeitė jau beveik 10 metų, o vandens savikainai įtaką darantys veiksniai išaugo kardinaliai: vidutinis elektros tarifas išaugo 2 kartus, tiek pat išaugo šiluminės energijos kaina, dujos šildymui pabrango 2,4 karto, benzinas – 1,4 karto, dyzelinas – 1,5 karto. Uždarius Karijotiškių sąvartyną dumblo tvarkymo sąnaudos išaugo net 4,1 karto. Dėl Šalčininkų, Švenčionių vandens savikainos, kuri yra apie 12 litų, bendrovė kas metai patiria apie 5 mln. litų nuostolių.

“Vilniaus vandenys” teigia, kad vandens kainos padidinimas 3,4 proc. bendrovei leis padengti tik elektros kaštų padidėjimą, tačiau kiti kaštai ir toliau didins bendrovės veiklos nuostolį. “Nuostolius didins ir tai, kad VKEKK neatsižvelgė į prašymą suderinti padidintos ir specifinės taršos apskaičiavimo tvarką, pagal kurią taršos mokesčio administravimo išlaidos priskiriamos „Vilniaus vandenys“. Taigi investuoti į ateityje numatytus projektus bendrovė turės ypatingai ribotas galimybes arba iš viso jų neturės”, – rašoma bendrovės pranešime spaudai.